Muzikos festivalis VELNIO AKMUO
| Homepage | http://www.devilstone.net |
|---|---|
| Fans | 26 |
| Genres | Ambient/Dream Pop / Electro / Doom Metal |
Share
Bio
Platūs ekstremalios muzikos horizontai atsiveria trijuose koncertuose, kelios dešimtys muzikantų išlieja savo maištingą dvasią gyvais pasirodymais... VELNIO AKMUO – muzikos festivalis po atviru dangumi, alsuojantis nežabota kūrybine energija ir ypatinga atmosfera. Tai atsvara masinei kultūrai, alternatyva ieškantiems netradicinės muzikinės išraiškos, nekasdienių pojūčių ir įkvepiančios aplinkos.
Vienu profesionaliausių Lietuvos festivaliu pripažįstamas VELNIO AKMUO puoselėja savo viziją, siekdamas pripažinimo tokio pobūdžio festivalių kontekste Europoje. Tad festivalis atviras visiems sunkiosios muzikos stiliams: nuo melodingo heavy, gilaus black, nuožmaus death, aštraus thrash, iki melancholiško doom ar gothic, turtingo progressive ir kitų eksperimentų, netelpančių į konkrečios stilistikos rėmus. Nepamirštamos ir šios muzikos šaknys – festivalio nakties audros nuščiūva suskambus senoms praėjusių dešimtmečių melodijoms...
Savitą ir išskirtinę dvasią kuria ir ypatinga erdvė – Anykščių miestelis, kupinas kultūros ir gamtos paveldo. VELNIO AKMENS pavadinimo potekstėje sąmoningai slypi ne kas kita, kaip Anykščių legenda apie neštą ir pamestą Puntuko akmenį, kuriuo aušrai išaušus Velniui taip ir nepavyko sugriauti Anykščių bažnyčios. Sako, ant akmens ir dabar matyti jo nagų įkirstos žymės.
Tebūnie tai šiuolaikiškai interpretuojamas festivalio simbolis: nėra jokių piktų kėslų, tik velnioniška aistra, energija, laisvės troškimas, nežabota kūryba, smalsumas, maištas ir nesusitaikymas su nusistovėjusiomis „normomis“ ir masėmis. Tad šioje legendoje vietos atsiras kiekvienam, bent akimirkai trokštančiam pasinerti į ekstremalių pojūčių sūkurį.
...Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios,
Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios
Arba ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs
Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs,
Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:
Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys.
Paskum ant jo lietuviai dovanas kūrenę,
Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni...
Antanas Baranauskas
„Anykščių šilelis“. Ištrauka.
Vienu profesionaliausių Lietuvos festivaliu pripažįstamas VELNIO AKMUO puoselėja savo viziją, siekdamas pripažinimo tokio pobūdžio festivalių kontekste Europoje. Tad festivalis atviras visiems sunkiosios muzikos stiliams: nuo melodingo heavy, gilaus black, nuožmaus death, aštraus thrash, iki melancholiško doom ar gothic, turtingo progressive ir kitų eksperimentų, netelpančių į konkrečios stilistikos rėmus. Nepamirštamos ir šios muzikos šaknys – festivalio nakties audros nuščiūva suskambus senoms praėjusių dešimtmečių melodijoms...
Savitą ir išskirtinę dvasią kuria ir ypatinga erdvė – Anykščių miestelis, kupinas kultūros ir gamtos paveldo. VELNIO AKMENS pavadinimo potekstėje sąmoningai slypi ne kas kita, kaip Anykščių legenda apie neštą ir pamestą Puntuko akmenį, kuriuo aušrai išaušus Velniui taip ir nepavyko sugriauti Anykščių bažnyčios. Sako, ant akmens ir dabar matyti jo nagų įkirstos žymės.
Tebūnie tai šiuolaikiškai interpretuojamas festivalio simbolis: nėra jokių piktų kėslų, tik velnioniška aistra, energija, laisvės troškimas, nežabota kūryba, smalsumas, maištas ir nesusitaikymas su nusistovėjusiomis „normomis“ ir masėmis. Tad šioje legendoje vietos atsiras kiekvienam, bent akimirkai trokštančiam pasinerti į ekstremalių pojūčių sūkurį.
...Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios,
Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios
Arba ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs
Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs,
Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:
Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys.
Paskum ant jo lietuviai dovanas kūrenę,
Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni...
Antanas Baranauskas
„Anykščių šilelis“. Ištrauka.
