Bio
Maždaug prieš metus laiko dar nė vienas iš mūsų nebuvo nė pagalvojęs apie grupės susikūrimą. Baiginėjama muzikos mokykla, dalyvaujama įvairiuose džiazo festivaliuose ir konkursuose grojant įvairaiusių dydžių saksofonais (sopranas, altas, tenoras, bosas). Žinoma, nemenki nuopelnai ir pripažinimas, tiesiog nuostabus muzikinis išsilavinimas. Tačiau širdis visuomet linko prie roko. Kiekvieną dieną, vos ne dieną ir naktį, atsipalaiduodavome tik paklausę roko. Manau, svarbu paminėti legendinę grupę S.O.A.D (System of a down). Nusišvilpti i tuos, kurie jos nėra girdėję. Jos kuriama muzika ir dainų tekstai davė smarkų spyrį, kuris mus ir pastūmėjo griebtis, gitarų, būgnų ir mikrofonų, nepaisant to, kad tais instrumentais nebuvome nė kart rimtai groję. Vos per keletą mėnesių instrumentai patapo mūsų antrosiomis pusėmis :D , repeticijos pirmiausia buvo ne rimtas darbas, o greičiau smagus laiko praleidimas. Mums tikrai patiko tai, ką darome. Pramokę roko pergrojinėdami žinomus roko gabalus, pradėjome kurti savą muziką. Pasirodo turim talento, ar bent jau noro, ir tam :D Žinoma, mes sulaukėm didelio susidomėjimo ir palaikymo iš aplinknių. Buvom pradėti kviesti į koncertus, kas ypač mus pastūmėjo labiau susiimti. Kas be ko, kaip kiekvienas save gerbiantis muzikantas, sudalyvavom gatvės muzikos dienoj, savo mieste Anykščiuose. Maždaug 2009.05.XX. šią datą ir laikom grupės debiuto diena ir gyvavimo pradžia. Per visą šį trumpą gyvavimo laiką supratom , kad muzika tai lyg narkotikas prie kurio priprantama ir nebeįmanoma mesti, bet... Gyvenimas yra gyvenimas. Gali nuskambėt juokingai, bet mes tiesiog pradėjom per vėlai. Štai dabar vienas iš mūsų jau Kauno miesto studentas, visi likę- dvyliktokai po mokslo ir egzaminų priespauda. Lyg nujausdami grupės apmirimą, prieš pat mokslo metus, nepagailėję nė cento įsirašėm keletą savo gabalų. Norim manyti, kad tai tik pirmieji pabandymai, tačiau peršasi mintis, kad šios kelios dainos liks tik kaip priemonė atsiminti gerus laikus. Dabar darbas grupėje sustojęs. Bet dar nė vienas iš mūsų nekonstatavo mirties. Vis dar tikimės, kad anksčiau ar vėliau, po metų ar po dvidešimt, mes dar grosime. O jei nerasim laiko, tai kai jau būsim pensininkai transformuosim grupę į „Forever in minds. Pensioners“ arba „Remind“:D. O galbūt mus išmes iš studijų, neišlaikysim egzų ir darysim tai ką geriausiai sugebam, ar bent jau kas mums suteikia vilties-grosim ir kursim gatvėj. Na, bet kol dar viskas mūsų rankose, pasiklausykit mūsų-tų kurie nebijo dėl savo ateities, nes groja roką ;D
