Bio
Saga apie Zuikiuką ir Vilkiuką: Gyveno kartą pasaulyje du maži žvėreliai: vienas – zuikutis, kitas – vilkiukas. Kažkaip netikėtai patiems sau, juos ėmė ir suvedė likimas. Zuikutis, mažas ir švelnus, vilkiuką išvydęs, net į kelnytes pavarė, bet sukaupęs visą jam būdingą drąsą ištarė: "vilkiuk, nevalgyk manęs, aš tave šokt pamokinsiu." Ir pavyzgino savo balta pūkuota uodegyte. Vilkiukas ir sako: “zuikiai man neskanūs, aš geriau tau padainuosiu.” Užtraukė jis dainelę iš liaudies lobyno “kur žalia giria žaliuoja”, ir patraukė jiedu abu toli, kažkur, kur žalia giria žaliuoja iki pat dabar.
Vakarais dviese gerdavo pienių ir ramunių arbatą prie lauželio, o vieną žvaigždėtą naktį Vilkiukas, pabudęs iš sapno, griebė Zuikučiui už ausyčių ir kad užrėks: “Būkim duetas, kokio Lietuvos miškai dar nematė!“, o Zuikutis iš to strioko begalinio ėmė ir vėl siūktelėjo į kelnytes, bet pamanė, kad Vilkiukas eilinį kartą bus nuodingo grybuko užkandęs ir susapnavęs košmarą. O Vilkiukas pamanė: „ kadangi šoklusis Zuikutis taip mikliai šoka, o aš, kvailys, mėgstu tik kišti uodegą į ledo eketę, tesivadina duetas mūsų „Šoko-Ledas“!... Taip apsisprendęs tyliai pirstelėjo (gal tai žada sėkmę?) ir nuėjo gulti.
Bet kitą dieną Zuikis Enerdžiaizeris jau šoko kaip dievas bei bandė „letenų kilnojimo“ meno pamokyti Vilkiuką, kas anam niekaip neišėjo. Tokiom sunkiom akimirkom jie susėsdavo ir kepdavo sumuštinius – Zuikiukas su įdaru, Vilkiukas – su kumpiu ir raugintais agurkais.
Bet duetas uoliai dirbo ir nesididžiavo pasirodyti įvairių Lietuvos miškų žvėrims, dažniausiai laisvomis nuo žvėrių tarybos posėdžių dienomis. Kai Vilkiukas persistaugdavo ir jam skaudėdavo gerklę, Zuikiukas sergantį guosdavo, o kai susirgdavo Zuikiukas, Vilkiukas jam atveždavo Fervekso. Miško žvėrys mėgo pasiklausyti Vilkiuko ir Zuikiuko dueto. Tik žvėrių tarpe pasitaikydavo vienas kitas sulaukėjęs, ir vos kas nepatikdavo, kibdavo į atlapus dar nespėjusiems kojų scenoje apšilt Zuikiukui su Vilkiuku. Bet Vilkiukas su Zuikiuku buvo drąsūs ir ryžtingi, stiprūs ne tik kūnu, bet ir dvasioje, tikintys savimi, siekiantys tikslo, o su mušeikom nedraugavo ir sumuštekais nesidalino.
Jei norite užsisakyti į savo mobilųjį telefoną WAP naujienas iš Vilkiuko ir Zuikiuko kasdienybės džiaugsmų ar rūpesčių, pabelskite tris kartus i pirmo pasitaikiusio medelio drėvę arba atsiverskite Šoko-Ledo svečių knygą ir brūkštelėkite savo asmeninę nuomonę ;)
Vakarais dviese gerdavo pienių ir ramunių arbatą prie lauželio, o vieną žvaigždėtą naktį Vilkiukas, pabudęs iš sapno, griebė Zuikučiui už ausyčių ir kad užrėks: “Būkim duetas, kokio Lietuvos miškai dar nematė!“, o Zuikutis iš to strioko begalinio ėmė ir vėl siūktelėjo į kelnytes, bet pamanė, kad Vilkiukas eilinį kartą bus nuodingo grybuko užkandęs ir susapnavęs košmarą. O Vilkiukas pamanė: „ kadangi šoklusis Zuikutis taip mikliai šoka, o aš, kvailys, mėgstu tik kišti uodegą į ledo eketę, tesivadina duetas mūsų „Šoko-Ledas“!... Taip apsisprendęs tyliai pirstelėjo (gal tai žada sėkmę?) ir nuėjo gulti.
Bet kitą dieną Zuikis Enerdžiaizeris jau šoko kaip dievas bei bandė „letenų kilnojimo“ meno pamokyti Vilkiuką, kas anam niekaip neišėjo. Tokiom sunkiom akimirkom jie susėsdavo ir kepdavo sumuštinius – Zuikiukas su įdaru, Vilkiukas – su kumpiu ir raugintais agurkais.
Bet duetas uoliai dirbo ir nesididžiavo pasirodyti įvairių Lietuvos miškų žvėrims, dažniausiai laisvomis nuo žvėrių tarybos posėdžių dienomis. Kai Vilkiukas persistaugdavo ir jam skaudėdavo gerklę, Zuikiukas sergantį guosdavo, o kai susirgdavo Zuikiukas, Vilkiukas jam atveždavo Fervekso. Miško žvėrys mėgo pasiklausyti Vilkiuko ir Zuikiuko dueto. Tik žvėrių tarpe pasitaikydavo vienas kitas sulaukėjęs, ir vos kas nepatikdavo, kibdavo į atlapus dar nespėjusiems kojų scenoje apšilt Zuikiukui su Vilkiuku. Bet Vilkiukas su Zuikiuku buvo drąsūs ir ryžtingi, stiprūs ne tik kūnu, bet ir dvasioje, tikintys savimi, siekiantys tikslo, o su mušeikom nedraugavo ir sumuštekais nesidalino.
Jei norite užsisakyti į savo mobilųjį telefoną WAP naujienas iš Vilkiuko ir Zuikiuko kasdienybės džiaugsmų ar rūpesčių, pabelskite tris kartus i pirmo pasitaikiusio medelio drėvę arba atsiverskite Šoko-Ledo svečių knygą ir brūkštelėkite savo asmeninę nuomonę ;)
