Bio
CD ir DVD Koncertas Nacionalineje Filharmonijoje. Lietuvoje džiazo trimitininkus galima būtų suskaičiuoti ant rankų pirštų. Valerijus Ramoška vienas veikliausių džiazo muzikantų, dalyvaujantis daugumoje tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių džiazo projektų bei festivalių. Bendradarbiavo su žymiais užsienio muzikantais: J.Lawson, A.Vapirov, J.Whigham, J.Morrison, J.DeFrancesco ir kitais. Nuolatos yra kviečiamas dalyvauti dabartinių Lietuvos džiazo žvaigždžių: L.Šinkarenko, L.Mockūno, V.Labučio, P.Vyšniausko, D.Pulausko ir kitų rengiamuose projektuose. Kartu su jais koncertavo Lietuvos bei užsienio džiazo festivaliuose, tokiuose kaip "JazzBaltica" (Salzau, Vokietija), "Jazz in Marciac" (Prancūzija), "Beijing, Shanghai and Changchun International Jazz Festival" (Kinija), "JazzYatra" (Indija), SKIF-5 (Sankt Peterburgas, Rusija), “Kalisz” (Lenkija), "Oslo Jazz" (Norvegija), "Sibiu Jazz" (Rumunija) ir kituose.
Trimitininkas Valerijus Ramoška gimė 1965 gruodžio 8 dieną Kaune, augo ir mokėsi netoli Lietuvos sostinės Vilniaus esančiame Trakų miestelyje, kur ir baigė Trakų meno mokyklą. Klasikinio trimito specialybę studijavo Vilniaus J.Talat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dabartinėje Vilniaus konservatorijoje (dėstytojas A.Vanagas), bei Lietuvos konservatorijoje, dabartinėje LMTA (dėstytojas E.Kuskinas). Tačiau džiazo pagrindų mokėsi savarankiškai, nuolatos klausydamas džiazo įrašų, improvizacijos teoriją studijuodamas iš Jamey Aebersold džiazo improvizacijos pradžiamokslio, kurio ne vieną numerį gavo iš Amerikos. Šis pradžiamokslis ir padėjo suvokti džiazo prasmę, išmokti profesionalios improvizacijos meno.
Trimitą į rankas paėmė būdamas dešimties metų. Privertė tėvai, rūpindamiesi, kad sūnus nedykinėtų. Bet džiazu susidomėjo neįtikimiausioje vietoje, kur, rodos, ne menas, ne muzika galvoje – armijoje. Čia V. Ramoška tarnavo kartu su Aleksandru Duniu, kuris, pasak jo, “gražiai grojęs gitara”. Šis gitaristas ir patraukė jaunąjį trimitininką link džiazo pasaulio.
Karjeros pradžia nebuvo lengva. Grįžus iš armijos, džiazo įrašų rinkimas ir klausymas, natų išrašinėjimas bei savarankiškas mokymasis tapo pagrindiniu muzikanto užsiėmimu. Ką išmokęs galėjo pritaikyti Trakų “Nendrės” restorane, kur su draugais vakarais grodavo džiazo standartus. “Pūsdavau trimitą, o kairiąja ranka pats sau akomponuodavau, nes neturėjome pianisto,”- pasakojo V. Ramoška.
Su tuo pačiu kolektyvu, tik pagalbon pasikvietęs pianistą A.Anusauską, trimitininkas 1990 metais debiutavo Birštono džiazo festivalyje. Čia jį pastebėjo ir į “Oktavos” ansamblį pakvietė dar viena kylanti džiazo žvaigždė – pianistas Dainius Pulauskas. Taigi po šio festivalio V.Ramoška pradėjo profesionalaus džiazo muzikanto karjerą. Talentingą trimitininką greitai pastebėjo ir kiti Lietuvos džiazo meistrai. V.Ramoškai teko groti legendiniuose V.Tarasovo “Lithuanian Art Orchestra” bei V.Čekasino bigbende, kurie jaunąjį trimitininką supažindino su free stiliumi. Koncertavo kartu su L.Šinkarenkos ansambliu, V.Labučio oktetu, P.Vyšniausko, J.Maksimovičiaus, D.Praspaliauskio, A.Gotesmano, E.Buožio kolektyvais. Su jais įrašė ne vieną kompaktinę plokštelę. Nuo 1995 metų groja LRT bigbende.
Tačiau nuo pat 1990-tųjų V.Ramoška liko ištikimas D.Pulausko bendražygis. Su jo vadovaujamu “Oktavos” ansambliu trimitininkas koncertavo ne vienoje Hamburgo miesto šventėje, tarptautinėje “Expo 1992” parodoje Ispanijoje. O susiformavus D.Pulausko sekstetui, V.Ramoška tapo neatskiriama šio kolektyvo dalis. Čia jis įvaldė jazzrock, fusion ir kt. stilius. Su šiuo kolektyvu įrašė keturis kompaktinius diskus: "Penetration" (1997), "1999" (1999) "Autumn Suite" (1999), "Colours" (2004) bei vieną DVD "Trajectories" (2004), koncertavo ne tik Lietuvos, bet ir prestižiniuose Europos bei Azijos džiazo festivaliuose. Grojo garsiuose Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos džiazo klubuose. Nuostabus V.Ramoškos ir D.Pulausko sutarimas atsiskleidė jų dueto išleistoje kompaktinėje plokštelėje “Parallel lines” (2001). Ir šiandien šiuos du profesionalius muzikantus sunku būtu įsivaizduoti atskirai.
Šiuo metu V.Ramoška taip pat groja naujame, tik 2004 metais susikūrusiame “Traffic” kvartete, kuriam vadovauja žinomas saksofonistas L.Mockūnas, bei 2005 metais Latvijos festivalyje “RigasRitmi” debiutavusiame “World Project”, kur kartu groja garsūs pasaulio džiazmenai: Ryo Kawasaki, Brian Melvin, Denis Pashkevich, Toivo Unt.
Trimitininkas Valerijus Ramoška gimė 1965 gruodžio 8 dieną Kaune, augo ir mokėsi netoli Lietuvos sostinės Vilniaus esančiame Trakų miestelyje, kur ir baigė Trakų meno mokyklą. Klasikinio trimito specialybę studijavo Vilniaus J.Talat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dabartinėje Vilniaus konservatorijoje (dėstytojas A.Vanagas), bei Lietuvos konservatorijoje, dabartinėje LMTA (dėstytojas E.Kuskinas). Tačiau džiazo pagrindų mokėsi savarankiškai, nuolatos klausydamas džiazo įrašų, improvizacijos teoriją studijuodamas iš Jamey Aebersold džiazo improvizacijos pradžiamokslio, kurio ne vieną numerį gavo iš Amerikos. Šis pradžiamokslis ir padėjo suvokti džiazo prasmę, išmokti profesionalios improvizacijos meno.
Trimitą į rankas paėmė būdamas dešimties metų. Privertė tėvai, rūpindamiesi, kad sūnus nedykinėtų. Bet džiazu susidomėjo neįtikimiausioje vietoje, kur, rodos, ne menas, ne muzika galvoje – armijoje. Čia V. Ramoška tarnavo kartu su Aleksandru Duniu, kuris, pasak jo, “gražiai grojęs gitara”. Šis gitaristas ir patraukė jaunąjį trimitininką link džiazo pasaulio.
Karjeros pradžia nebuvo lengva. Grįžus iš armijos, džiazo įrašų rinkimas ir klausymas, natų išrašinėjimas bei savarankiškas mokymasis tapo pagrindiniu muzikanto užsiėmimu. Ką išmokęs galėjo pritaikyti Trakų “Nendrės” restorane, kur su draugais vakarais grodavo džiazo standartus. “Pūsdavau trimitą, o kairiąja ranka pats sau akomponuodavau, nes neturėjome pianisto,”- pasakojo V. Ramoška.
Su tuo pačiu kolektyvu, tik pagalbon pasikvietęs pianistą A.Anusauską, trimitininkas 1990 metais debiutavo Birštono džiazo festivalyje. Čia jį pastebėjo ir į “Oktavos” ansamblį pakvietė dar viena kylanti džiazo žvaigždė – pianistas Dainius Pulauskas. Taigi po šio festivalio V.Ramoška pradėjo profesionalaus džiazo muzikanto karjerą. Talentingą trimitininką greitai pastebėjo ir kiti Lietuvos džiazo meistrai. V.Ramoškai teko groti legendiniuose V.Tarasovo “Lithuanian Art Orchestra” bei V.Čekasino bigbende, kurie jaunąjį trimitininką supažindino su free stiliumi. Koncertavo kartu su L.Šinkarenkos ansambliu, V.Labučio oktetu, P.Vyšniausko, J.Maksimovičiaus, D.Praspaliauskio, A.Gotesmano, E.Buožio kolektyvais. Su jais įrašė ne vieną kompaktinę plokštelę. Nuo 1995 metų groja LRT bigbende.
Tačiau nuo pat 1990-tųjų V.Ramoška liko ištikimas D.Pulausko bendražygis. Su jo vadovaujamu “Oktavos” ansambliu trimitininkas koncertavo ne vienoje Hamburgo miesto šventėje, tarptautinėje “Expo 1992” parodoje Ispanijoje. O susiformavus D.Pulausko sekstetui, V.Ramoška tapo neatskiriama šio kolektyvo dalis. Čia jis įvaldė jazzrock, fusion ir kt. stilius. Su šiuo kolektyvu įrašė keturis kompaktinius diskus: "Penetration" (1997), "1999" (1999) "Autumn Suite" (1999), "Colours" (2004) bei vieną DVD "Trajectories" (2004), koncertavo ne tik Lietuvos, bet ir prestižiniuose Europos bei Azijos džiazo festivaliuose. Grojo garsiuose Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos džiazo klubuose. Nuostabus V.Ramoškos ir D.Pulausko sutarimas atsiskleidė jų dueto išleistoje kompaktinėje plokštelėje “Parallel lines” (2001). Ir šiandien šiuos du profesionalius muzikantus sunku būtu įsivaizduoti atskirai.
Šiuo metu V.Ramoška taip pat groja naujame, tik 2004 metais susikūrusiame “Traffic” kvartete, kuriam vadovauja žinomas saksofonistas L.Mockūnas, bei 2005 metais Latvijos festivalyje “RigasRitmi” debiutavusiame “World Project”, kur kartu groja garsūs pasaulio džiazmenai: Ryo Kawasaki, Brian Melvin, Denis Pashkevich, Toivo Unt.
