Bio
Pirmą kartą į sceną įžengė 1980 m. ryšėdamas raudoną kaklaraištį, kadangi giedojo "pačią pažangiausią pasaulyje visuomeninę santvarką" šlovinančias giesmes Respublikinių pionierių rūmų dainų ir šokių liaudies ansamblio "Ugnelė" pionierių chore. Prasidėjus balso mutacijai, grojo birbyne to paties kolektyvo orkestre. Koncertuodamas apkeliavo visą "tarybų šalį" nuo Minsko iki Vladivostoko. Bedainuodamas, beraliuodamas, susižavėjo estradine muzika, o vėliau - tais laikais pačiu baisiausiu žanru - roku.
Birbynės raliavimą škeitęs į gitaros brazdinimą, būdamas gerai besimokančiu ir gerai (kartais - patenkinamai) besielgiančiu mokiniu, atliko pirmuosius dainų kūrimo bandymus, su bendraminčiais įkūrė moksleivišką poproko grupę "Etapas", dalyvavusią visoje eilėje "Perestroikos" epochos muzikinių renginių.
Ilgus metus grojo gitara, bosine gitara, kontrabosu įvairiausiose bliuzo ir roko grupėse, tačiau vėliau, pavargęs nuo decibelų pertekliaus ir kolektyvinio kūrybinio proceso minusų, pradėjo viską daryti vienas ir ėmėsi žanro, kurį amerikiečiai dažniausiai vadina "folku", rusai "autorine daina", o mes - lietuviai - "dainuojamąja poezija".
Jau ne vienerius, ne dvejus, ne trejus ir netgi ne ketverius metus koncertuoja muzikos klubuose, dalyvauja įvairiuose festivaliuose. Yra sukūręs daugybę dainų pagal savo paties, poetų Aido Marčėno, Rimo Buroko, Josifo Brodskio eiles, žemaitiškų dainų pagal savo tėvo Alekso Girdenio parašytus eilėraščius.
Šiuo metu aktyviai koncertuoja, aktyviai dalyvauja asociacijos "Bardų klubas" veikloje (ir kaip atlikėjas, ir kaip renginių organizatorius).
Birbynės raliavimą škeitęs į gitaros brazdinimą, būdamas gerai besimokančiu ir gerai (kartais - patenkinamai) besielgiančiu mokiniu, atliko pirmuosius dainų kūrimo bandymus, su bendraminčiais įkūrė moksleivišką poproko grupę "Etapas", dalyvavusią visoje eilėje "Perestroikos" epochos muzikinių renginių.
Ilgus metus grojo gitara, bosine gitara, kontrabosu įvairiausiose bliuzo ir roko grupėse, tačiau vėliau, pavargęs nuo decibelų pertekliaus ir kolektyvinio kūrybinio proceso minusų, pradėjo viską daryti vienas ir ėmėsi žanro, kurį amerikiečiai dažniausiai vadina "folku", rusai "autorine daina", o mes - lietuviai - "dainuojamąja poezija".
Jau ne vienerius, ne dvejus, ne trejus ir netgi ne ketverius metus koncertuoja muzikos klubuose, dalyvauja įvairiuose festivaliuose. Yra sukūręs daugybę dainų pagal savo paties, poetų Aido Marčėno, Rimo Buroko, Josifo Brodskio eiles, žemaitiškų dainų pagal savo tėvo Alekso Girdenio parašytus eilėraščius.
Šiuo metu aktyviai koncertuoja, aktyviai dalyvauja asociacijos "Bardų klubas" veikloje (ir kaip atlikėjas, ir kaip renginių organizatorius).
