Bio
Trio "Senas Kuinas" ("Policijos viršininkas kvailas, kaip senas kuinas.", A. Gogolis, "Revizorius") susikūrė 1984m., Varėnoje. Vilijus, Algis, Alfonsas - sunkaus bliuzo gerbėjai "įlietuvino" kvadratus ir pradėjo sunkų, bet užtikrintą kelią į klausytojų širdis. "Valtis", "...Sėsk prie mūsų stalo, seni", "Kieto bičo bliuzas", "Pagalvok", Aš negrįšiu namo", "Dienos" ir kiti hitai rado neabejinguosius... Jau keliolika metų "Senas Kuinas" - pseudonimas. Tai - Vilijus Važnevičius, o jam talkina muzikantai, kuriems artima Vilijaus pasaulėžiūra, poezija, muzika. Poezija, kuri vis aktualesnė (vis tos "žaizdos žemės mūsų"...) ir muzika - talking blues, hard rock, R and B, dainuojamosios poezijos, repo, baladės ir dar "kažinkažkotai" sveikas mišinys. Žodžiu, "SENAS KUINAS IR TIEK...", nepakartojamas, nepavargstantis, nesusitaikantis, amžinas, kaip vyrų nuodėmės.
Aštrus, “rokinis” gitaros skambesys kartu su tvirtai sukaltomis ritmo ir boso partijomis jau nuo pirmųjų akordų įšvirkščia klausytojams sveiką adrenalino dozę, kuri į koncerto pabaigą pakelia nuo kėdžių ir jaunus, ir vyresnius. Manytum patekęs į sunkiojo roko koncertą, bet ausis netrukus atpažįsta ritmingus, kiek svinguojančius bliuzo kvadratus. “Senas kuinas” lieka ištikmas savo braižui, kuriame daug garso, daug “fuzuoto” grojimo, bet nė trupinėlio pykčio ar agresijos. Tai rami, neretai liūdnoka, tačiau iki banalaus sentimentalumo nenusileidžianti lyrika, vilkinti solidžiais roko marškiniais.
Klasikinės sudėties trio vienodai užtikrintai groja ir didelėse koncertų salėse, ir stadionuose, ir jaukiose, neretai ankštokose klubų patalpose. Pažymėtina, kad dainos, kurių dauguma sukurtos tada, kai Lietuva tik pradėjo vaduotis iš sovietų glėbio, šiandien skamba kone dar aktualiau. Prisitaikėliškumo ir pinigų kulto virusą pašiepiantys tekstai, apiforminti solidžiai ramiu roko skambesiu, abejingų nepalieka. Kartu su tais, kurie pažino “Seną Kuiną” prieš du dešimtmečius, klubo salėje šėlsta ir jaunimas, atėjęs paklausyti rimtos, laiko patikrintos roko muzikos.
