Bio
Trumpai apie kūrinius:
"Ratas" - nauja elektroninė kompozicija, sukurta kartu su grafikės B.Zokaitytės video grafikos instaliacija "„Jūros tėkmė pietų pusrutulyje“, demonstruota grafikos centro galerijoje "Kairė-Dešinė". Įvedanti į transą, ambientinė, kosminė. Panaudota garsų sintezė, samplai, moduliacijos. Vaizde - besisukantis ratas su kalbančios merginos veidu viduryje (nors merginos balso, teksto nesigirdi). Tai daro meditatyvinį poveikį, po šio seanso gali suktis galva. Kadangi su vaizdu ši instaliacija užima labai daug vietos, kūrinį pateikiu tik audio formatu.
"Phorma" - formalistinis kūrinys fortepijonui, fleitai, obojui, klarnetui ir fagotui. Parašytas 2008 metų pradžioje. Pagrindinė kūrinio idėja - visų penkių instrumentų serijos, apimančios visą instrumento registrą. Šiomis serijomis įvairiai manipuliuojama visose keturiose kūrinio dalyse. Faktiškai kiekvienoje dalyje neišgirsime dviejų vienodų to paties instrumento garsų. Milžiniška serija (pvz. fortepijono iš 88 garsų) sugeneruojama "number random generator'iuje", kur visi skaičiai (garsai) išmaišomi atsitiktinumo principu. Tuomet, šiuos skaičius pavertus atitinkamais garsais, turint struktūrą, komponuojama tam tikra faktūra. Pirmoje dalyje lyginis skaičius atitinka ketvirtinę natą, nelyginis - aštuntinę. Taip susipina tam tikras ritminis audinys, tam tikras dėsningumas. Antroje dalyje visų instrumentų partijos prasideda ir baigiasi vienu metu, grojant tik trumpomis aštuntinėmis natomis (išsk. fortepijonas - šešioliktinėmis). Tačiau suprantama, kad pastarųjų instrumentų diapazonas yra skirtingas, o ir natų kiekis nuo žemiausio iki aukščiausio yra ne vienodas. Kaip pavyksta vienodai pradėti ir vienodai baigti grojant lygiomis vertėmis? Pasitelkiau multi-tempo principą: proporcionaliai paskaičiavau, koks turi būti kiekvienos partijos tempas, taip tarsi įsprausdamas jas į vientisą luitą, lydinį, kūrinio dalį. Ketvirtoji dalis paremta serijos skaičių sumavimu, tačiau jų suma neturi viršyti 100. Taip susidaro tam tikros ląstelės, kuriose yra skirtingas skaičius dėmenų (garsų). Kartais jas sudaro penki garsai, o kartais ir vienas. Jie išreikšti vienoda - pusinės natos - verte. O tarp garsų junginių (ląstelių) yra pauzės. Taip susidaro lėta, tyvuliuojanti, vinguriuojanti garsų tekmė. Žinoma, garsų aukštis velgi apspręstas atsitiktinumo principu. Pagaliau penktoji dalis pasižymi tuo, kad visų partijų garsai išdėstyti vertikalėmis, sudarant savotiškus klasterius. Kintanti klasterių dinamika (nuo pp iki ff), atsitiktinė "garsotvarka" ir "monolitinė" ritmika! Iš esmės "Phorma" yra minimalistinis-formalistinis-kombinatorinis kūrinys. Ir jis man patinka :)
"Resurrection" - kūrinys styginių kvartetui. Pavadinimas reiškia Prisikėlimą. Visiškas "minoras", nors tai nėra tonali muzika. Tai keliais "modusais" paremta kompozicija. Bet skamba pakankamai liūdnai :)
Kūrinys turi tam tikrų sąsajų su po kelerių metų parašytu kūrinių “Trys Norai” 15-kai styginių instrumentų. Matomai tam tikra pre-kompozicija.
"Tau" - kūrinys fortepijonui ir fonagramai. Įrašė žymus olandų pianistas Rene Eckhart, akylai stebėdamas priešais pastatyto laikrodžio sekundes. Fortepijono partija gana sudetinga, vietomis puantilistiškai šokinėjanti per visą klaviatūrą. Olandas ją atliko nepriekaištingai tiksliai ir įtaigiai.
"Stalaktos" (gr. “stalaktitai”)- neįprastas kūrinys 5 stiklo taurėms ir elektriniam pianinui. Atlikimo technika gana paprasta: vandens pripiltų taurių briaunos braukiamos drėgnais pirštais, taip išgaunant aštrų, "stiklinį" garsą. Šios taurės, tiunerio pagalba, suderintos pustoniais, nors paklaida svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt centų. Stiklais grojama iš grafinių natų, el. Pianino partija iš tradicinių natų. Skambesys, sonoristika man priminė stalaktitus. Todėl kūrinys taip ir pavadintas.
“Experiment” – tai tikras eksperimentas. Skamba marimba ir 2 sampluoti fortepijonai. Sampluoti, nes vieno klavišo paspaudimu mes girdime kelis (4 arba 5) garsus. Šie garsai paimti iš to paties moduso, tačiau, pritaikius atitinkamus matematinius skaičiavimus, skirtingai integruoti. Nesigilinant į ilgus aiškinimus, paminėsiu, kad marimba groja taip pat pagrindinio moduso garsais. Pabaigoje, kur marimbos partija repetatyvinė, užgaunama po viena “ ne modusinį” garsą, taip po truputį išardydama nusistovėjusią tamprią garsų grandinę.
“Locusta” (lot. "skėrys”) – repetatyvinis, minimalistinis kūrinys klavesinui. Kadangi klavesinas turi 2 manualus, kuriais išgaunamas skirtingo stiprumo garsas, šio kūrinio dinamika yra “terasinė”: garsiau grojama viena klaviatūra, tyliau – kita, o tarpinių dinaminių atspalvių nėra. Kaip girdime, prisiskraidžiojęs po pievas, skėrys kūrinio pabaigoje miršta :(
“Mikroserie” – bandymas įgyvendinti mikrotoninės serijos idėją. Tačiau šiek tiek netradiciškai. Dvi smuiko partijos pradžioje kyla iš tos pačios mikrotoninės garsų serijos, bet pirmas smuikas atlieka tik tiksliai temperuotus garsus (jis skamba šiek tiek dešiniau), o antrasis - ketvirtatonius šios serijos garsus (skamba kairiau). Beje, antrasis smuikas tiesiog suderintas ketvirtatoniu aukščiau. Tad ketvirtatonius jis atlieka tiksliai ir “švariai”. Na, o fortepijonas groja tradicinės 12-katonės serijos partiją. Natūralu, kad grojant tą pačią garsų seriją, abu smuikai groja vienas paskui kitą, ne kartu, reprezentuojantys kiekvienas savo garsą. Kūrinio viduryje serijos išsiskiria: atsiranda 2 atskiros garsų serijos. Todėl smuikai, turėdami savo atskirą garsų seką, skamba simbiotiškai. Kūrinio pabaigoje abi garsų serijos vėl susilieja į vieną 24 tonų seriją ir retrogradiškai sugrįžta į pradinį tašką.
Tarp kitko, įdomi ir kompozicijos įrašymo istorija: smuiko partijos įrašytos Amsterdame, o LMTA salėje įgrotas fortepijonas. Toks tarptautinis projektas :)
“Trys norai” yra kūrinys 15 styginių instrumentų. Atliko Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo prof. D.Katkus. Pagrindinė kūrinio idėja yra suderinti tris skirtingas dimensijas: vertikalią, horizontalią ir diagonalią. Tai atsispindi pjesės muzikinėse struktūrose. Šie trys elementai naudojami atskirai arba vieni su kitais suderinti. Kiekvienas instrumentas nėra ansamblio, instrumentų grupės dalis; kiekvienas turi savo išskirtinį vaidmenį.
Kompozicija yra padalinta į 3 dalis, kurios nėra pilnai atskirtos, grojamos attacca principu. Šie trys norai yra mentališkai susiję, nes kyla iš vienos širdies.
"Ratas" - nauja elektroninė kompozicija, sukurta kartu su grafikės B.Zokaitytės video grafikos instaliacija "„Jūros tėkmė pietų pusrutulyje“, demonstruota grafikos centro galerijoje "Kairė-Dešinė". Įvedanti į transą, ambientinė, kosminė. Panaudota garsų sintezė, samplai, moduliacijos. Vaizde - besisukantis ratas su kalbančios merginos veidu viduryje (nors merginos balso, teksto nesigirdi). Tai daro meditatyvinį poveikį, po šio seanso gali suktis galva. Kadangi su vaizdu ši instaliacija užima labai daug vietos, kūrinį pateikiu tik audio formatu.
"Phorma" - formalistinis kūrinys fortepijonui, fleitai, obojui, klarnetui ir fagotui. Parašytas 2008 metų pradžioje. Pagrindinė kūrinio idėja - visų penkių instrumentų serijos, apimančios visą instrumento registrą. Šiomis serijomis įvairiai manipuliuojama visose keturiose kūrinio dalyse. Faktiškai kiekvienoje dalyje neišgirsime dviejų vienodų to paties instrumento garsų. Milžiniška serija (pvz. fortepijono iš 88 garsų) sugeneruojama "number random generator'iuje", kur visi skaičiai (garsai) išmaišomi atsitiktinumo principu. Tuomet, šiuos skaičius pavertus atitinkamais garsais, turint struktūrą, komponuojama tam tikra faktūra. Pirmoje dalyje lyginis skaičius atitinka ketvirtinę natą, nelyginis - aštuntinę. Taip susipina tam tikras ritminis audinys, tam tikras dėsningumas. Antroje dalyje visų instrumentų partijos prasideda ir baigiasi vienu metu, grojant tik trumpomis aštuntinėmis natomis (išsk. fortepijonas - šešioliktinėmis). Tačiau suprantama, kad pastarųjų instrumentų diapazonas yra skirtingas, o ir natų kiekis nuo žemiausio iki aukščiausio yra ne vienodas. Kaip pavyksta vienodai pradėti ir vienodai baigti grojant lygiomis vertėmis? Pasitelkiau multi-tempo principą: proporcionaliai paskaičiavau, koks turi būti kiekvienos partijos tempas, taip tarsi įsprausdamas jas į vientisą luitą, lydinį, kūrinio dalį. Ketvirtoji dalis paremta serijos skaičių sumavimu, tačiau jų suma neturi viršyti 100. Taip susidaro tam tikros ląstelės, kuriose yra skirtingas skaičius dėmenų (garsų). Kartais jas sudaro penki garsai, o kartais ir vienas. Jie išreikšti vienoda - pusinės natos - verte. O tarp garsų junginių (ląstelių) yra pauzės. Taip susidaro lėta, tyvuliuojanti, vinguriuojanti garsų tekmė. Žinoma, garsų aukštis velgi apspręstas atsitiktinumo principu. Pagaliau penktoji dalis pasižymi tuo, kad visų partijų garsai išdėstyti vertikalėmis, sudarant savotiškus klasterius. Kintanti klasterių dinamika (nuo pp iki ff), atsitiktinė "garsotvarka" ir "monolitinė" ritmika! Iš esmės "Phorma" yra minimalistinis-formalistinis-kombinatorinis kūrinys. Ir jis man patinka :)
"Resurrection" - kūrinys styginių kvartetui. Pavadinimas reiškia Prisikėlimą. Visiškas "minoras", nors tai nėra tonali muzika. Tai keliais "modusais" paremta kompozicija. Bet skamba pakankamai liūdnai :)
Kūrinys turi tam tikrų sąsajų su po kelerių metų parašytu kūrinių “Trys Norai” 15-kai styginių instrumentų. Matomai tam tikra pre-kompozicija.
"Tau" - kūrinys fortepijonui ir fonagramai. Įrašė žymus olandų pianistas Rene Eckhart, akylai stebėdamas priešais pastatyto laikrodžio sekundes. Fortepijono partija gana sudetinga, vietomis puantilistiškai šokinėjanti per visą klaviatūrą. Olandas ją atliko nepriekaištingai tiksliai ir įtaigiai.
"Stalaktos" (gr. “stalaktitai”)- neįprastas kūrinys 5 stiklo taurėms ir elektriniam pianinui. Atlikimo technika gana paprasta: vandens pripiltų taurių briaunos braukiamos drėgnais pirštais, taip išgaunant aštrų, "stiklinį" garsą. Šios taurės, tiunerio pagalba, suderintos pustoniais, nors paklaida svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt centų. Stiklais grojama iš grafinių natų, el. Pianino partija iš tradicinių natų. Skambesys, sonoristika man priminė stalaktitus. Todėl kūrinys taip ir pavadintas.
“Experiment” – tai tikras eksperimentas. Skamba marimba ir 2 sampluoti fortepijonai. Sampluoti, nes vieno klavišo paspaudimu mes girdime kelis (4 arba 5) garsus. Šie garsai paimti iš to paties moduso, tačiau, pritaikius atitinkamus matematinius skaičiavimus, skirtingai integruoti. Nesigilinant į ilgus aiškinimus, paminėsiu, kad marimba groja taip pat pagrindinio moduso garsais. Pabaigoje, kur marimbos partija repetatyvinė, užgaunama po viena “ ne modusinį” garsą, taip po truputį išardydama nusistovėjusią tamprią garsų grandinę.
“Locusta” (lot. "skėrys”) – repetatyvinis, minimalistinis kūrinys klavesinui. Kadangi klavesinas turi 2 manualus, kuriais išgaunamas skirtingo stiprumo garsas, šio kūrinio dinamika yra “terasinė”: garsiau grojama viena klaviatūra, tyliau – kita, o tarpinių dinaminių atspalvių nėra. Kaip girdime, prisiskraidžiojęs po pievas, skėrys kūrinio pabaigoje miršta :(
“Mikroserie” – bandymas įgyvendinti mikrotoninės serijos idėją. Tačiau šiek tiek netradiciškai. Dvi smuiko partijos pradžioje kyla iš tos pačios mikrotoninės garsų serijos, bet pirmas smuikas atlieka tik tiksliai temperuotus garsus (jis skamba šiek tiek dešiniau), o antrasis - ketvirtatonius šios serijos garsus (skamba kairiau). Beje, antrasis smuikas tiesiog suderintas ketvirtatoniu aukščiau. Tad ketvirtatonius jis atlieka tiksliai ir “švariai”. Na, o fortepijonas groja tradicinės 12-katonės serijos partiją. Natūralu, kad grojant tą pačią garsų seriją, abu smuikai groja vienas paskui kitą, ne kartu, reprezentuojantys kiekvienas savo garsą. Kūrinio viduryje serijos išsiskiria: atsiranda 2 atskiros garsų serijos. Todėl smuikai, turėdami savo atskirą garsų seką, skamba simbiotiškai. Kūrinio pabaigoje abi garsų serijos vėl susilieja į vieną 24 tonų seriją ir retrogradiškai sugrįžta į pradinį tašką.
Tarp kitko, įdomi ir kompozicijos įrašymo istorija: smuiko partijos įrašytos Amsterdame, o LMTA salėje įgrotas fortepijonas. Toks tarptautinis projektas :)
“Trys norai” yra kūrinys 15 styginių instrumentų. Atliko Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo prof. D.Katkus. Pagrindinė kūrinio idėja yra suderinti tris skirtingas dimensijas: vertikalią, horizontalią ir diagonalią. Tai atsispindi pjesės muzikinėse struktūrose. Šie trys elementai naudojami atskirai arba vieni su kitais suderinti. Kiekvienas instrumentas nėra ansamblio, instrumentų grupės dalis; kiekvienas turi savo išskirtinį vaidmenį.
Kompozicija yra padalinta į 3 dalis, kurios nėra pilnai atskirtos, grojamos attacca principu. Šie trys norai yra mentališkai susiję, nes kyla iš vienos širdies.
