Bio
„The Kiss“, kurių šaknimis galima laikyti teatrališkus Alice Cooper‘io pasirodymus bei nešvarų sunkųjį „The New York Dolls“ glam-roką, 8-ajame dešimtmetyje tapo Amerikos paauglių dievaičiais. Daugelis jaunimo tiesiog įsimylėjo „Kiss“ stilių, kuris jiems reiškė daugiau ir už pačią muziką. Pasipuošusi nežmoniškai spalvingais kostiumais ir makiažu, grupė savo pasirodymus paįvairindavo tirpstančio ledo, dūmų bombų, įmantraus apšvietimo, spjaudymo kraujais bei kvėpavimo ugnimi elementais, kurie užkariaudavo paauglių vaizduotę. Visgi, nereikėtų nuvertinti ir „Kiss“ muzikos - ' music shouldn't be dismissed — tai buvo komercine prasme potencialo turintis lyg kumščiu trenkiantis sunkusis rokas, pasižymintis išdailintais tekstais ir baladėmis, sustiprintomis garsių gitarų ir šleikštulį keliančių melodijų. Tai buvo viskas ko reikėjo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – grupės muzika atitiko ir roko ir pop-metalo garsų laukiančią publiką.
„Kiss“ buvo Gene‘o Simmons‘o (bosinė gitara, vokalas) ir Paul‘o Stanley (ritmo gitara, vokalas) kūrybos vaisius. Jiedu, anksčiau abu groję Niujorko sunkiojo roko grupėje „Wicked Lester“, į savo kompaniją pasikvietė būgnininką Peter‘į Criss‘ą (jis rado kvietimą į grupę žurnale „Rolling Stone“) ir gitaristą Ace‘ą Frehley, atsakiusį į reklamą, rastą „The Village Voice“. Nepaisant to, kad pirmojo 1973-aisiais įvykusio koncerto Manhetene metu, grupė atrodė labiau panaši į teatro trupę, „Flipside“ prodiuseris Bill‘as Aucoin‘as jiems savo vadybos paslaugas. Vos po dviejų, su grupe sutartį pasirašė neseniai dirbti pradėjusi Neil‘o Bogart‘o leidybinė firma „Casablanca“. 1974-ųjų vasarį „Kiss“ išleido debiutinį, grupės pavadinimo albumą, kuris JAV topuose pasiekė 87-ąją poziciją. Iki 1975-ųjų balandžio grupė išleido dar tris albumus ir pradėjo gastroliuoti, taip vis didindama gerbėjų būrį. Iš visų tų koncertų atrinkta medžiaga buvo sudėta į grupės albumą „Alive!“, išleistą 1975-ųjų rudenį. Būtent šis darbas ir padarė „Kiss“ rokenrolo superžvaigždėmis – jis užkopė iki Top 10-uko, o jį reklamavęs singlas „Rock 'N' Roll All Nite“ – iki 12-os singlų topo vietos. Vėliau sekęs albumas, „Destroyer“, pasirodė 1976-ųjų kovą ir tapo pirmuoju platininiu grupės disku, jame taip pat buvo pirmasis į Top 10-uką pakilęs singlas, stipri Peter‘io Criss‘o baladė „Beth“.
1977-aisiais „Gallup“ atliktos apklausos metu „Kiss“ buvo pripažinta populiariausia Amerikos grupe. „Kiss“ manija buvo pačiame įsibėgėjime, todėl pradėta atitinkama komercinė kampanija. Pasirodė dvi komiškos grupės knygos, grupės makiažas, kaukės, stalo žaidimai, taip pat televizinis filmas „Kiss Meet the Phantom of the Park“. Susidomėjimą grupe skatino ir tai, kad niekas viešai „Kiss“ narių nematė be jų kaukių, gerbėjų būriai didėjo milžiniškais greičiais, susikūrė gerbėjų klubas „Kiss Army“, kurio nariai buvo skaičiuojami jau šešiaženkliais skaičiais. Visgi, ir toks neįtikėtinas populiarumas turi savo ribas – 1978-aisiais, tą pačia spalio mėnesio dieną, visi keturi grupės nariai išleido solinius albumus. Sėkmingiausias buvo Simmons‘o įrašas, pasiekęs 22-ąją topo vietą, kai tuo tarpu kitiems sunkiai sekėsi pakilti į 50-uką. „Dynasty“ – tai albumas pasirodęs 1979-aisiais ir pratęsęs platininių grupės albumų seriją bei tapęs paskutiniuoju, kurį jie išleido originalios sudėties – 1980-aisiais „Kiss“ paliko Criss‘as. 1980-ųjų vasarą pasirodė albumas „Kiss Unmasked“, kurio įrašuose dalyvavo pagalbinis būgnininkas Anton‘as Fig‘as, o tais pačiais metais vykusiose pasaulinėse gastrolėse Criss‘ą pakeitė jau nuolatiniu nariu tapęs Eric‘as Carr‘as. „Kiss Unmasked“ tapo pirmuoju įrašu po „Destroyer“, kai jiems nepavyko pasiekti platininio statuso, o 1981-aisiais išleistas, jau su Carr‘u įrašytas „Music From the Elder“, nesugebėjo tapti net auksiniu – jis nepakilo aukščiau 75-osios topo vietos. Po pastarojo albumo pasirodymo, 1982-aisiais, Ace‘as Frehley paliko grupę, o jo vietą užėmė Vinnie Vincent‘as. Vincent‘o pirmuoju albumu su grupe tapo dar tais pačiais 1982-aisiais pasirodęs „Creatures of the Night“ – jis, nors ir pasiekė daugiau nei prieš tai pasirodęs „Music From the Elder“, aukščiau 45-osios pozicijos pakilti nesugebėjo.
Jausdami, kad atėjo laikas, keistis 1983-aisiais „Kiss“ nutarė parodyti tikruosius savo veidus ir išleido naują albumą „Lick It Up“. Šis savęs parodymo veiksmas suveikė puikiai ir diskas tapo pirmuoju platininiu jų albumu po keturių metų pertraukos. Po metų gerbėjai sulaukė ir dar vieno naujo darbo – „Animalize“. Šis albumas taip pat sulaukė sėkmės ir grupė vėl atrado savo nišą. Po „Animalize“ pasirodymo grupę paliko Vincent‘as, kurį pakeitė Mark‘as St. John‘as. Deja, vėliau St. John‘ui buvo diagnozuotas Reiterio sindromas ir jam taip pat teko pasitraukti iš „Kiss“ gretų. 1984-aisiais pagrindiniu grupės gitaristu tapo Bruce‘as Kulick‘as. Per likusią dešimtmečio dalį „Kiss“ išleido visą eilę puikiai parduotų albumų, o kulminacija tapo 1990-ųjų pradžioje pasirodžiusi baladė „Forever“, tapusi didžiausiu grupės singlu nuo „Beth“ laikų. 1990-aisiais buvo numatyta įrašyti dar vieną naują albumą su ilgamečiu „Kiss“ prodiuseriu Bob‘u Ezrin‘u, tačiau tuomet Eric‘ui Carr‘ui buvo diagnozuotas vėžys – dainininkas mirė būdamas 41-erių, 1991-ųjų lapkričio mėnesį. Grupėje jį pakeitė Eric‘as Singer‘as ir po trijų metų pertraukos, 1992-aisiais, pasirodė naujasis albumas „Revenge“. Jis pasiekė Top 10-uką ir tapo auksiniu. „Kiss“ po to išleido ir trečią savo gyvų pasirodymų dalį „Alive III“.
1996-aisiais originali „Kiss“ sudėtis – Simmons‘as, Stanley, Frehley ir Criss‘as – vėl sujungė jėgas ir iškeliavo į pasaulines gastroles, kuriose nebuvo apsieita be jiems įprasto makiažo ir specialiųjų efektų. Turas tapo vienu sėkmingiausių 1996-aisiais metais, o 1998-aisiais atsikūrusi grupė išleido ir naują albumą „Psycho Circus“. Nors koncertinis turas, reklamuojantis „Psycho Circus“, buvo sėkmingas, pačio albumo pardavimai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Netrukus pasirodė gandai apie tai, jog „Psycho Circus“ gastrolės bus paskutinės grupės veikloje, tačiau „Kiss“ 2000-ųjų pavasarį paskelbė apie naujus koncertus JAV, kurie nustebins visus. Visgi, 2001-aisiais, gastrolių po Japoniją ir Australiją išvakarėse, Peter‘is Criss‘as staiga vėl paliko grupę, kaip spėjama, nepatenkintas dėl savo atlyginimo. Jo vietą užėmė „Kiss“ anksčiau jau būgnais mušęs Eric‘as Singer‘is, kuris, pasielgęs gana kontraversiškai senųjų grupės gerbėjų atžvilgiu, perėmė Criss‘o katžmogio makiažą (kadangi ir Frehley, ir Criss‘o makiažo dizainas priklauso Simmons‘ui ir Stanley, byla jam negrėse). Vėliau muzikinis „Kiss“ gyvenimas pasitraukė kiek į šalį, užleisdamas vietą įvairiausiems skandalams, diskusijoms ir spėlionėms.
„Kiss“ buvo Gene‘o Simmons‘o (bosinė gitara, vokalas) ir Paul‘o Stanley (ritmo gitara, vokalas) kūrybos vaisius. Jiedu, anksčiau abu groję Niujorko sunkiojo roko grupėje „Wicked Lester“, į savo kompaniją pasikvietė būgnininką Peter‘į Criss‘ą (jis rado kvietimą į grupę žurnale „Rolling Stone“) ir gitaristą Ace‘ą Frehley, atsakiusį į reklamą, rastą „The Village Voice“. Nepaisant to, kad pirmojo 1973-aisiais įvykusio koncerto Manhetene metu, grupė atrodė labiau panaši į teatro trupę, „Flipside“ prodiuseris Bill‘as Aucoin‘as jiems savo vadybos paslaugas. Vos po dviejų, su grupe sutartį pasirašė neseniai dirbti pradėjusi Neil‘o Bogart‘o leidybinė firma „Casablanca“. 1974-ųjų vasarį „Kiss“ išleido debiutinį, grupės pavadinimo albumą, kuris JAV topuose pasiekė 87-ąją poziciją. Iki 1975-ųjų balandžio grupė išleido dar tris albumus ir pradėjo gastroliuoti, taip vis didindama gerbėjų būrį. Iš visų tų koncertų atrinkta medžiaga buvo sudėta į grupės albumą „Alive!“, išleistą 1975-ųjų rudenį. Būtent šis darbas ir padarė „Kiss“ rokenrolo superžvaigždėmis – jis užkopė iki Top 10-uko, o jį reklamavęs singlas „Rock 'N' Roll All Nite“ – iki 12-os singlų topo vietos. Vėliau sekęs albumas, „Destroyer“, pasirodė 1976-ųjų kovą ir tapo pirmuoju platininiu grupės disku, jame taip pat buvo pirmasis į Top 10-uką pakilęs singlas, stipri Peter‘io Criss‘o baladė „Beth“.
1977-aisiais „Gallup“ atliktos apklausos metu „Kiss“ buvo pripažinta populiariausia Amerikos grupe. „Kiss“ manija buvo pačiame įsibėgėjime, todėl pradėta atitinkama komercinė kampanija. Pasirodė dvi komiškos grupės knygos, grupės makiažas, kaukės, stalo žaidimai, taip pat televizinis filmas „Kiss Meet the Phantom of the Park“. Susidomėjimą grupe skatino ir tai, kad niekas viešai „Kiss“ narių nematė be jų kaukių, gerbėjų būriai didėjo milžiniškais greičiais, susikūrė gerbėjų klubas „Kiss Army“, kurio nariai buvo skaičiuojami jau šešiaženkliais skaičiais. Visgi, ir toks neįtikėtinas populiarumas turi savo ribas – 1978-aisiais, tą pačia spalio mėnesio dieną, visi keturi grupės nariai išleido solinius albumus. Sėkmingiausias buvo Simmons‘o įrašas, pasiekęs 22-ąją topo vietą, kai tuo tarpu kitiems sunkiai sekėsi pakilti į 50-uką. „Dynasty“ – tai albumas pasirodęs 1979-aisiais ir pratęsęs platininių grupės albumų seriją bei tapęs paskutiniuoju, kurį jie išleido originalios sudėties – 1980-aisiais „Kiss“ paliko Criss‘as. 1980-ųjų vasarą pasirodė albumas „Kiss Unmasked“, kurio įrašuose dalyvavo pagalbinis būgnininkas Anton‘as Fig‘as, o tais pačiais metais vykusiose pasaulinėse gastrolėse Criss‘ą pakeitė jau nuolatiniu nariu tapęs Eric‘as Carr‘as. „Kiss Unmasked“ tapo pirmuoju įrašu po „Destroyer“, kai jiems nepavyko pasiekti platininio statuso, o 1981-aisiais išleistas, jau su Carr‘u įrašytas „Music From the Elder“, nesugebėjo tapti net auksiniu – jis nepakilo aukščiau 75-osios topo vietos. Po pastarojo albumo pasirodymo, 1982-aisiais, Ace‘as Frehley paliko grupę, o jo vietą užėmė Vinnie Vincent‘as. Vincent‘o pirmuoju albumu su grupe tapo dar tais pačiais 1982-aisiais pasirodęs „Creatures of the Night“ – jis, nors ir pasiekė daugiau nei prieš tai pasirodęs „Music From the Elder“, aukščiau 45-osios pozicijos pakilti nesugebėjo.
Jausdami, kad atėjo laikas, keistis 1983-aisiais „Kiss“ nutarė parodyti tikruosius savo veidus ir išleido naują albumą „Lick It Up“. Šis savęs parodymo veiksmas suveikė puikiai ir diskas tapo pirmuoju platininiu jų albumu po keturių metų pertraukos. Po metų gerbėjai sulaukė ir dar vieno naujo darbo – „Animalize“. Šis albumas taip pat sulaukė sėkmės ir grupė vėl atrado savo nišą. Po „Animalize“ pasirodymo grupę paliko Vincent‘as, kurį pakeitė Mark‘as St. John‘as. Deja, vėliau St. John‘ui buvo diagnozuotas Reiterio sindromas ir jam taip pat teko pasitraukti iš „Kiss“ gretų. 1984-aisiais pagrindiniu grupės gitaristu tapo Bruce‘as Kulick‘as. Per likusią dešimtmečio dalį „Kiss“ išleido visą eilę puikiai parduotų albumų, o kulminacija tapo 1990-ųjų pradžioje pasirodžiusi baladė „Forever“, tapusi didžiausiu grupės singlu nuo „Beth“ laikų. 1990-aisiais buvo numatyta įrašyti dar vieną naują albumą su ilgamečiu „Kiss“ prodiuseriu Bob‘u Ezrin‘u, tačiau tuomet Eric‘ui Carr‘ui buvo diagnozuotas vėžys – dainininkas mirė būdamas 41-erių, 1991-ųjų lapkričio mėnesį. Grupėje jį pakeitė Eric‘as Singer‘as ir po trijų metų pertraukos, 1992-aisiais, pasirodė naujasis albumas „Revenge“. Jis pasiekė Top 10-uką ir tapo auksiniu. „Kiss“ po to išleido ir trečią savo gyvų pasirodymų dalį „Alive III“.
1996-aisiais originali „Kiss“ sudėtis – Simmons‘as, Stanley, Frehley ir Criss‘as – vėl sujungė jėgas ir iškeliavo į pasaulines gastroles, kuriose nebuvo apsieita be jiems įprasto makiažo ir specialiųjų efektų. Turas tapo vienu sėkmingiausių 1996-aisiais metais, o 1998-aisiais atsikūrusi grupė išleido ir naują albumą „Psycho Circus“. Nors koncertinis turas, reklamuojantis „Psycho Circus“, buvo sėkmingas, pačio albumo pardavimai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Netrukus pasirodė gandai apie tai, jog „Psycho Circus“ gastrolės bus paskutinės grupės veikloje, tačiau „Kiss“ 2000-ųjų pavasarį paskelbė apie naujus koncertus JAV, kurie nustebins visus. Visgi, 2001-aisiais, gastrolių po Japoniją ir Australiją išvakarėse, Peter‘is Criss‘as staiga vėl paliko grupę, kaip spėjama, nepatenkintas dėl savo atlyginimo. Jo vietą užėmė „Kiss“ anksčiau jau būgnais mušęs Eric‘as Singer‘is, kuris, pasielgęs gana kontraversiškai senųjų grupės gerbėjų atžvilgiu, perėmė Criss‘o katžmogio makiažą (kadangi ir Frehley, ir Criss‘o makiažo dizainas priklauso Simmons‘ui ir Stanley, byla jam negrėse). Vėliau muzikinis „Kiss“ gyvenimas pasitraukė kiek į šalį, užleisdamas vietą įvairiausiems skandalams, diskusijoms ir spėlionėms.
