Bio
Falco (liet. Falko, tikrasis vardas vok. Johann Hölzel, g. 1957 m. vasario 19 d. Vienoje, Austrijoje - m. 1998 m. vasario 6 d. Puerto Platoje, Dominikos respublikoje) – austrų rap, pop ir roko muzikantas, įžymus savo Nr.1 hitais „Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home (Jeanny Part II)“.
Su kūriniu „Rock Me Amadeus“ pasiekęs Nr.1 poziciją tiek Did.Britanijos, tiek ir JAV singlų topuose, iki šios dienos yra vienintelis pasaulio atlikėjas, kuriam JAV tai pavyko pasiekti su kūriniu, įdainuotu vokiškai.
Vadintas „pirmuoju baltaodžiu reperiu“ bei dvikalbių dainų pradininku, kuris kūriniuose pradėjo jungti vokiečių ir anglų kalbas (žr. Denglisch), Falco taip pat buvo ir vienu ryškiausių muzikinės krypties „Neue Deutsche Welle“ (NDW) atstovų.
Pasaulyje parduota per 60 mln. jo įrašų.
Johannas, vadintas tiesiog Hansu, gimė Marijos ir Alois Hölzelių šeimoje kaip vienintelis išgyvenęs kūdikis iš trynukų. Tėvai išsiskyrė, kai Hansui buvo 10 m. Nuo tada jis gyveno su senele ir mama, su kuria visą gyvenimą palaikė šiltus santykius.
1988 m. Falco vedė Isabellą Vitkovic, kuriai gimė dukra Katharina Bianca. Ši santuoka truko mažiau nei metus, tačiau ir po skyrybų dainininkas nenutraukė ryšių su dukterimi. 1993 m. atliktas tėvystės testas įrodė, kad Katharina nėra Falco vaikas. Ši žinia atlikėjo vos nesugniuždė; vėliau jis prisipažino vartojęs alkoholį bei narkotikus.
Nusivylęs gyvenimu Austrijoje, 1996 m. Falco išsikraustė gyventi į Dominikos respubliką, kurioje 1998 m., likus 13 dienų iki jo 41-ojo gimtadienio, žuvo automobilio katastrofoje, kai į jo vairuojamą „Mitsubishi Pajero“ įsirėžė autobusas.
„Norėčiau mirti kaip Džeimsas Dynas“ - taip 1982 m. vadinosi vienas ankstyvųjų Falco interviu (Holivudo aktorius James Dean 1955 m. žuvo autokatastrofoje). Po Falco žūties spauda jį praminė „James Dean von Wien“ (Vienos Džeimsu Dynu).
Falco yra pasakęs apie mirtį: „Nesijaudinkite (dėl to, kad manęs neliks) - aš skriesiu melodija Visatoje“.
Muzikinis talentas pasireiškė labai anksti. Po vieno pasirodymo 5 metų Hansui Vienos muzikos akademijoje konstatuota absoliuti muzikinė klausa.
Paauglys su draugais sukūrė grupę „Umspannwerk“, vėliau įstojo studijuoti į Vienos muzikos konservatoriją. Pasirodydavo su roko muzikos teatriniu projektu „Hallucination Company“, vėliau buvo 2-jų - „Drahdiwaberl“ bei savo sukurtos „Spinning Wheel“ - grupių nariu, kuriose grojo bosine gitara bei buvo pritariamasis vokalas. 1980 m. viename iš koncertų apsilankęs įrašų kompanijos „GiG Records“ bosas Marcus Spiegel pastebėjo Falco ir pasiūlė jam solinį kontraktą.
Jau pirmasis Falco singlas, įrašytas su prodiuseriu Robertu Pongeriu, staiga pavertė 24 metų vaikiną milijonieriumi. „Der Kommissar“ tapo Nr. 1 hitu Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Japonijoje, Suomijoje bei Italijoje, daugelyje kitų pasaulio šalių pateko į dešimtukus. Šis singlas pateko ir į JAV topus, kuriuose Falco buvo tik antrasis atlikėjas, ten patekęs su vokiška daina.
Parduota apie 7 mln. „Der Kommissar“ kopijų. Ši daina laikoma pirmąja sėkminga baltaodžio reperio daina. Falco ėmė bedradarbiauti su „DoRo Produktion“ (Hannes Rossacher ir Rudi Dolezal kompanija), kuri nuo to laiko tapo atsakinga už Falco video medžiagos produkcijos kūrybą ir leidybą.
1982 m. išleistas debiutinis Falco albumas „Einzelhaft“ šturmavo Europos topus, pateko ir į JAV albumų topą. Ji lydėjo dar keli daugiau ar mažiau populiarūs singlai.
1984 m. pasirodė antrasis Falco albumas „Junge Roemer“. Kritikai negailėjo gerų recenzijų, girdami jo rafinuotumą ir prasmingus tekstus, tačiau komercinis albumo pasisekimas buvo gerokai menkesnis nei debiutinio albumo. Tai buvo pirmasis albumas, kurio visos dainos buvo nufilmuotos kaip vaidybinis filmas. Epizodai filmuoti įvairiose JAV miestų vietose, tarp kurių - ir viešbutyje „Chelsea Hotel“, vėliau buvo rodomi per ORF televiziją.
1985 m., mažėjant populiarumui, atlikėjas nutraukė bendradarbiavimą su prodiuseriu Robertu Pongeriu ir ėmė bendradarbiauti su olandų prodiuserių duetu - broliais Robu ir Ferdi Bollandais. Pirmoji jų bendros kūrybos daina „Rock Me Amadeus“, įkvėpta Miloso Formano kino filmo „Amadeus“, tapo tarptautiniu megahitu, pasiekusiu aukščiausią - pirmą - poziciją Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje, o taip pat Did.Britanijos ir JAV topuose. Sekantis singlas „Viena Calling“ taip pat buvo labai populiarus.
Dar vieną netrukus išleistą singlą „Jeanny“ vėlgi lydėjo stulbinanti sėkmė: jis tapo Nr. 1 Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Olandijoje. Susilaukus įvairiausios reakcijos ir šiai dainai tapus kone antrąja atlikėjo „vizitine kortele“, vėliau buvo įrašyti dar keli šios dainos tęsiniai - „Coming Home (Jeanny Part II - One Year Later)“, „Bar Minor (Jeanny Dry)“, „The Spirit Never Dies (Jeanny final)“ bei oficialiai neišleista „Where Are You Now? (Jeanny 3)“. Albumas „Falco 3“ tapo vienas geriausiai pasaulyje perkamų tais metais albumų, o JAV pasiekė 3-ą albumų topo vietą.
1986 m. dainininkas išleido ketvirtąjį albumą „Emotional“. Singlas „The Sound Of Musik“ pasiekė Top-5, o „Coming Home (Jeanny Part II)“ tapo dar vienu Nr.1 hitu keliose Europos šalyse.
Ekstravagantiškas įvaizdis, provokuojantys dainų tekstai, dramatiškos, stipriai ironiškos dainos, politinio atspalvio kūriniai išskyrė Falco iš kitų atlikėjų, dėl ko kontroversiškasis muzikas tapo kultine figūra.
„Niekada nenorėjau būti tokiu, apie kurį žmonės sakytų: „Kas čia toks per vienas?“ Visada norėjau, kad jie klaustų: „Kas jis? Ką jis veikia? Aha, įdomu! Skandalas, pirmieji laikraščių puslapiai, skandalas!“ Skamba ekscentriškai? Tai yra gerai. Tai - šou biznis“ (Falco 1986 m. interviu). Prodiuseriai Bollandai: Falco - „kūrėjas, kuriam nėra lengva įtikti - jis apie viską turi savo kategorišką nuomonę“.
Ryški muzikos pasaulio asmenybės darbų nekantriai laukė jį dievinančių fanų „armija“. Tačiau prieš Falco buvo ir priešiškai nusiteikusių, raginusių atlikėją boikotuoti.
„Galiu būti blogos nuotaikos, bet visada turiu būti savimi“ - yra pasakęs Falco.
Falco tapo tarptautine superžvaigžde, tačiau siekdamas išlikti populiariu, turėjo nuolatos dirbti (o dar geriau - apsigyventi) Amerikoje. Atlikėjas, pervargęs nuo pasaulinio turnė koncertų, interviu, fotografų, jo dainų boikotavimo, asmeninio gyvenimo sunkumų, problemų dėl savo arogantiško būdo bei gimtinės ilgesio atsisakė šios galimybės ir daugiau nei metams beveik atsiribojo nuo rampos šviesų, pasirodęs tik pareklamuoti atskirai išleistą, į jokį jo albumą neįėjusį singlą „Body Next To Body“, įrašytą su aktore Brigitte Nielsen (ši daina pasiekė 1-ą vietą Japonijoje bei buvo panaudota Holivudo filme „Bye Bye Baby“ su B. Nielsen pagrindinėje rolėje).
„Amadeus“ buvo blogiausia, kas galėjo man atsitikti. Geriau jau JAV topuose būčiau turėjęs tris Nr.10 ir vieną Nr. 3 hitą nei iš karto Nr. 1. Mane visiškai apleido motyvacija ir muzikos kūrimas jau nebeteikė jokio džiaugsmo“ (interviu dienraščiui „Rennbahn Express“ 1991 m.).
1988 m. buvo išleistas 5-tasis Falco albumas „Wiener Blut“, kuris, nors ir susilaukė nemažo populiarumo, bet jau neprilygo ankstesniems pardavimams. Atlikėjas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su prodiuseriais Bollandais ir grįžo pas Robertą Pongerį, su kuriuo įrašė 6-tąjį albumą „Data De Groove“ (1990 m.). Šis darbas susilaukė dar mažesnio dėmesio.
Nusivylęs Falco prie naujojo, 7-tojo albumo „Nachtflug“ (1992 m.) vėl dirbo su broliais Bollandais. Šis albumas susilaukė daug didesnio pasisekimo kaip ir singlas „Titanic“. Jų dėka Falco pakilo tarsi feniksas iš pelenų. Atlikėjas vėl ėmė koncertuoti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienas ryškiausių to laikotarpio įvykių - koncertas festivalyje „Donauinselfest“ 1993 m., kai, nors tuo metu ir gausiai lijo lietus, stipriai žaibavo ir net buvo dingusi elektros energija, pritraukė daugiau kaip 150 tūkst. žiūrovų (šis pasiekimas - vienas iš 4 sėkmingiausių pasirodymų per 24 festivalio gyvavimo metus). Vėliau pasirodžiusio šio koncerto DVD dėl didžiulio populiarumo teko išleisti net kelis papildomus tiražus.
1994 m. Falco atliko ir įrašinėjo savo kūrinius su 80 muzikantų simfoniniu orkestru. Kūrinių įrašų CD ir DVD, išleisti 2008 m. vasario mėn., pakilo į pirmas Austrijos topo vietas, taip pat susilaukė nemažo populiarumo ir Vokietijoje).
1995-1996 m. Falco inspiravo Europą užvaldžiusi techno muzikos banga, ir tokiame stiliuje jis išleido kelis singlus, kurie buvo paskutinieji, jam gyvam esant.
„Mano gyvenimas vėl išėjo į tiesiąją. Koordinatės vėl yra teisingos. 9-asis dešimtmetis buvo lyg amerikietiški kalneliai, tačiau jis man padėjo suvokti, kad galiu gyventi tik ypatingomis, kraštutinėmis sąlygomis“ - teigė Falco viename iš paskutiniųjų interviu.
Iki pat 1998 m. Falco dirbo prie savo naujojo albumo „Egoisten“, kuris, pervadintas „Out Of The Dark (Into The Light)“ ir išleistas jo žūties mėnesį, susilaukė labai didelio pasisekimo. Iš Vokietijos albumų topo jis neiškrito visus metus. Viso pasaulyje albumo buvo parduota apie 3 mln. kopijų. Dainos iš jo pakilo į lyderiaujančias singlų topų pozicijas (ypač singlas „Out Of The Dark“, kuris buvo išpirktas 3,5 mln tiražu).
Vėliau nemenkos sėkmės susilaukė įvairiausios geriausių Falco dainų kompiliacijos, 9-tasis anksčiau įrašytų Falco dainų albumas „Verdammt Wir Leben Noch“ (1999 m.), kurį prezentavo gan ironiška to paties pavadinimo daina („Velniai griebtų, mes vis dar gyvi!“), live, remiksų albumai ir video rinkiniai. Vėliau beveik kiekvienais metais vis dar leidžiamos įvairios kompiliacijos ir anksčiau nepublikuoti Falco įrašai, sulaukiantys komercinės sėkmės.
2009 m. gruodžio mėn. išleistas 10-asis Falco albumas - „The Spirit Never Dies“. Jame publikuojami pagrinde 1987 m. Falco dainų įrašai, kuriuos 2008 m. lapkričio mėn. atrado vienas Frankfurto įrašų studijos, kai joje išsiliejo vanduo, dabartinis nuomininkas.
Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Falco
Su kūriniu „Rock Me Amadeus“ pasiekęs Nr.1 poziciją tiek Did.Britanijos, tiek ir JAV singlų topuose, iki šios dienos yra vienintelis pasaulio atlikėjas, kuriam JAV tai pavyko pasiekti su kūriniu, įdainuotu vokiškai.
Vadintas „pirmuoju baltaodžiu reperiu“ bei dvikalbių dainų pradininku, kuris kūriniuose pradėjo jungti vokiečių ir anglų kalbas (žr. Denglisch), Falco taip pat buvo ir vienu ryškiausių muzikinės krypties „Neue Deutsche Welle“ (NDW) atstovų.
Pasaulyje parduota per 60 mln. jo įrašų.
Johannas, vadintas tiesiog Hansu, gimė Marijos ir Alois Hölzelių šeimoje kaip vienintelis išgyvenęs kūdikis iš trynukų. Tėvai išsiskyrė, kai Hansui buvo 10 m. Nuo tada jis gyveno su senele ir mama, su kuria visą gyvenimą palaikė šiltus santykius.
1988 m. Falco vedė Isabellą Vitkovic, kuriai gimė dukra Katharina Bianca. Ši santuoka truko mažiau nei metus, tačiau ir po skyrybų dainininkas nenutraukė ryšių su dukterimi. 1993 m. atliktas tėvystės testas įrodė, kad Katharina nėra Falco vaikas. Ši žinia atlikėjo vos nesugniuždė; vėliau jis prisipažino vartojęs alkoholį bei narkotikus.
Nusivylęs gyvenimu Austrijoje, 1996 m. Falco išsikraustė gyventi į Dominikos respubliką, kurioje 1998 m., likus 13 dienų iki jo 41-ojo gimtadienio, žuvo automobilio katastrofoje, kai į jo vairuojamą „Mitsubishi Pajero“ įsirėžė autobusas.
„Norėčiau mirti kaip Džeimsas Dynas“ - taip 1982 m. vadinosi vienas ankstyvųjų Falco interviu (Holivudo aktorius James Dean 1955 m. žuvo autokatastrofoje). Po Falco žūties spauda jį praminė „James Dean von Wien“ (Vienos Džeimsu Dynu).
Falco yra pasakęs apie mirtį: „Nesijaudinkite (dėl to, kad manęs neliks) - aš skriesiu melodija Visatoje“.
Muzikinis talentas pasireiškė labai anksti. Po vieno pasirodymo 5 metų Hansui Vienos muzikos akademijoje konstatuota absoliuti muzikinė klausa.
Paauglys su draugais sukūrė grupę „Umspannwerk“, vėliau įstojo studijuoti į Vienos muzikos konservatoriją. Pasirodydavo su roko muzikos teatriniu projektu „Hallucination Company“, vėliau buvo 2-jų - „Drahdiwaberl“ bei savo sukurtos „Spinning Wheel“ - grupių nariu, kuriose grojo bosine gitara bei buvo pritariamasis vokalas. 1980 m. viename iš koncertų apsilankęs įrašų kompanijos „GiG Records“ bosas Marcus Spiegel pastebėjo Falco ir pasiūlė jam solinį kontraktą.
Jau pirmasis Falco singlas, įrašytas su prodiuseriu Robertu Pongeriu, staiga pavertė 24 metų vaikiną milijonieriumi. „Der Kommissar“ tapo Nr. 1 hitu Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Japonijoje, Suomijoje bei Italijoje, daugelyje kitų pasaulio šalių pateko į dešimtukus. Šis singlas pateko ir į JAV topus, kuriuose Falco buvo tik antrasis atlikėjas, ten patekęs su vokiška daina.
Parduota apie 7 mln. „Der Kommissar“ kopijų. Ši daina laikoma pirmąja sėkminga baltaodžio reperio daina. Falco ėmė bedradarbiauti su „DoRo Produktion“ (Hannes Rossacher ir Rudi Dolezal kompanija), kuri nuo to laiko tapo atsakinga už Falco video medžiagos produkcijos kūrybą ir leidybą.
1982 m. išleistas debiutinis Falco albumas „Einzelhaft“ šturmavo Europos topus, pateko ir į JAV albumų topą. Ji lydėjo dar keli daugiau ar mažiau populiarūs singlai.
1984 m. pasirodė antrasis Falco albumas „Junge Roemer“. Kritikai negailėjo gerų recenzijų, girdami jo rafinuotumą ir prasmingus tekstus, tačiau komercinis albumo pasisekimas buvo gerokai menkesnis nei debiutinio albumo. Tai buvo pirmasis albumas, kurio visos dainos buvo nufilmuotos kaip vaidybinis filmas. Epizodai filmuoti įvairiose JAV miestų vietose, tarp kurių - ir viešbutyje „Chelsea Hotel“, vėliau buvo rodomi per ORF televiziją.
1985 m., mažėjant populiarumui, atlikėjas nutraukė bendradarbiavimą su prodiuseriu Robertu Pongeriu ir ėmė bendradarbiauti su olandų prodiuserių duetu - broliais Robu ir Ferdi Bollandais. Pirmoji jų bendros kūrybos daina „Rock Me Amadeus“, įkvėpta Miloso Formano kino filmo „Amadeus“, tapo tarptautiniu megahitu, pasiekusiu aukščiausią - pirmą - poziciją Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje, o taip pat Did.Britanijos ir JAV topuose. Sekantis singlas „Viena Calling“ taip pat buvo labai populiarus.
Dar vieną netrukus išleistą singlą „Jeanny“ vėlgi lydėjo stulbinanti sėkmė: jis tapo Nr. 1 Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Olandijoje. Susilaukus įvairiausios reakcijos ir šiai dainai tapus kone antrąja atlikėjo „vizitine kortele“, vėliau buvo įrašyti dar keli šios dainos tęsiniai - „Coming Home (Jeanny Part II - One Year Later)“, „Bar Minor (Jeanny Dry)“, „The Spirit Never Dies (Jeanny final)“ bei oficialiai neišleista „Where Are You Now? (Jeanny 3)“. Albumas „Falco 3“ tapo vienas geriausiai pasaulyje perkamų tais metais albumų, o JAV pasiekė 3-ą albumų topo vietą.
1986 m. dainininkas išleido ketvirtąjį albumą „Emotional“. Singlas „The Sound Of Musik“ pasiekė Top-5, o „Coming Home (Jeanny Part II)“ tapo dar vienu Nr.1 hitu keliose Europos šalyse.
Ekstravagantiškas įvaizdis, provokuojantys dainų tekstai, dramatiškos, stipriai ironiškos dainos, politinio atspalvio kūriniai išskyrė Falco iš kitų atlikėjų, dėl ko kontroversiškasis muzikas tapo kultine figūra.
„Niekada nenorėjau būti tokiu, apie kurį žmonės sakytų: „Kas čia toks per vienas?“ Visada norėjau, kad jie klaustų: „Kas jis? Ką jis veikia? Aha, įdomu! Skandalas, pirmieji laikraščių puslapiai, skandalas!“ Skamba ekscentriškai? Tai yra gerai. Tai - šou biznis“ (Falco 1986 m. interviu). Prodiuseriai Bollandai: Falco - „kūrėjas, kuriam nėra lengva įtikti - jis apie viską turi savo kategorišką nuomonę“.
Ryški muzikos pasaulio asmenybės darbų nekantriai laukė jį dievinančių fanų „armija“. Tačiau prieš Falco buvo ir priešiškai nusiteikusių, raginusių atlikėją boikotuoti.
„Galiu būti blogos nuotaikos, bet visada turiu būti savimi“ - yra pasakęs Falco.
Falco tapo tarptautine superžvaigžde, tačiau siekdamas išlikti populiariu, turėjo nuolatos dirbti (o dar geriau - apsigyventi) Amerikoje. Atlikėjas, pervargęs nuo pasaulinio turnė koncertų, interviu, fotografų, jo dainų boikotavimo, asmeninio gyvenimo sunkumų, problemų dėl savo arogantiško būdo bei gimtinės ilgesio atsisakė šios galimybės ir daugiau nei metams beveik atsiribojo nuo rampos šviesų, pasirodęs tik pareklamuoti atskirai išleistą, į jokį jo albumą neįėjusį singlą „Body Next To Body“, įrašytą su aktore Brigitte Nielsen (ši daina pasiekė 1-ą vietą Japonijoje bei buvo panaudota Holivudo filme „Bye Bye Baby“ su B. Nielsen pagrindinėje rolėje).
„Amadeus“ buvo blogiausia, kas galėjo man atsitikti. Geriau jau JAV topuose būčiau turėjęs tris Nr.10 ir vieną Nr. 3 hitą nei iš karto Nr. 1. Mane visiškai apleido motyvacija ir muzikos kūrimas jau nebeteikė jokio džiaugsmo“ (interviu dienraščiui „Rennbahn Express“ 1991 m.).
1988 m. buvo išleistas 5-tasis Falco albumas „Wiener Blut“, kuris, nors ir susilaukė nemažo populiarumo, bet jau neprilygo ankstesniems pardavimams. Atlikėjas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su prodiuseriais Bollandais ir grįžo pas Robertą Pongerį, su kuriuo įrašė 6-tąjį albumą „Data De Groove“ (1990 m.). Šis darbas susilaukė dar mažesnio dėmesio.
Nusivylęs Falco prie naujojo, 7-tojo albumo „Nachtflug“ (1992 m.) vėl dirbo su broliais Bollandais. Šis albumas susilaukė daug didesnio pasisekimo kaip ir singlas „Titanic“. Jų dėka Falco pakilo tarsi feniksas iš pelenų. Atlikėjas vėl ėmė koncertuoti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienas ryškiausių to laikotarpio įvykių - koncertas festivalyje „Donauinselfest“ 1993 m., kai, nors tuo metu ir gausiai lijo lietus, stipriai žaibavo ir net buvo dingusi elektros energija, pritraukė daugiau kaip 150 tūkst. žiūrovų (šis pasiekimas - vienas iš 4 sėkmingiausių pasirodymų per 24 festivalio gyvavimo metus). Vėliau pasirodžiusio šio koncerto DVD dėl didžiulio populiarumo teko išleisti net kelis papildomus tiražus.
1994 m. Falco atliko ir įrašinėjo savo kūrinius su 80 muzikantų simfoniniu orkestru. Kūrinių įrašų CD ir DVD, išleisti 2008 m. vasario mėn., pakilo į pirmas Austrijos topo vietas, taip pat susilaukė nemažo populiarumo ir Vokietijoje).
1995-1996 m. Falco inspiravo Europą užvaldžiusi techno muzikos banga, ir tokiame stiliuje jis išleido kelis singlus, kurie buvo paskutinieji, jam gyvam esant.
„Mano gyvenimas vėl išėjo į tiesiąją. Koordinatės vėl yra teisingos. 9-asis dešimtmetis buvo lyg amerikietiški kalneliai, tačiau jis man padėjo suvokti, kad galiu gyventi tik ypatingomis, kraštutinėmis sąlygomis“ - teigė Falco viename iš paskutiniųjų interviu.
Iki pat 1998 m. Falco dirbo prie savo naujojo albumo „Egoisten“, kuris, pervadintas „Out Of The Dark (Into The Light)“ ir išleistas jo žūties mėnesį, susilaukė labai didelio pasisekimo. Iš Vokietijos albumų topo jis neiškrito visus metus. Viso pasaulyje albumo buvo parduota apie 3 mln. kopijų. Dainos iš jo pakilo į lyderiaujančias singlų topų pozicijas (ypač singlas „Out Of The Dark“, kuris buvo išpirktas 3,5 mln tiražu).
Vėliau nemenkos sėkmės susilaukė įvairiausios geriausių Falco dainų kompiliacijos, 9-tasis anksčiau įrašytų Falco dainų albumas „Verdammt Wir Leben Noch“ (1999 m.), kurį prezentavo gan ironiška to paties pavadinimo daina („Velniai griebtų, mes vis dar gyvi!“), live, remiksų albumai ir video rinkiniai. Vėliau beveik kiekvienais metais vis dar leidžiamos įvairios kompiliacijos ir anksčiau nepublikuoti Falco įrašai, sulaukiantys komercinės sėkmės.
2009 m. gruodžio mėn. išleistas 10-asis Falco albumas - „The Spirit Never Dies“. Jame publikuojami pagrinde 1987 m. Falco dainų įrašai, kuriuos 2008 m. lapkričio mėn. atrado vienas Frankfurto įrašų studijos, kai joje išsiliejo vanduo, dabartinis nuomininkas.
Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Falco
