Bio
Nuo ko gi viskas prasidėjo?
AA, nuo Mačernio Minėjimo Maironio Muziejuje. Visko kaltininkė iš tikro buvo Gabrielė, kuri man pranešė, kad bus toks minėjimas. Man aišku širdis neleistų neinformuoti Evkos apie Mačernį, todėl paskambinau jam ir savo draugams. Mačernio minėjimas buvo gan toosas, nes mes pradžioj, nervindami bobutę_žiežulą, nusiuntėm raštelį organizatoriams, kad "mūsų tarpe yra vaikinas, kuriantis dainas pagal Mačernio eilėraščius. Ar neatsirastų jūsų programoje vietos keletui dainų?". Evka aišku mėgsta koncertuoti, ir jis pirmą syki mūsų koncertų ture tapo žvaigžde. Organizatoriai jam davė knygą su parašais, o Lina, supratus, kad tai jau karjeros pradžia, nusprendė pralaužti ledus kitiems koncertams ir pasirodymams.
Nuo tada ji tapo vadybininke. Kadangi aš irgi norėjau dainuoti, vadybininke būti man jau neteko. Kitas koncertas buvo numatytas Šarnelėje. Lina skambino į Ž. Kalvarijos vaistinę, norėdama sužinoti bibliotekininkės (Mačernio fanės) telefoną, bet prisiskambino į cukrainę. Ten irgi žinojo Garbenčienės telefoną. Garbenčienė vėliau tapo pagrindine mūsų rėmėja ir palaikymo komanda Ž.Kalvarijoje. Lina dar bandė kalbėti su Mačernio seserim, bet ta nebuvo itin supratinga ir sake "tas Vytautukas tai toks keistas buvo, ne kaip mes, tokie paprasti žmonies. Ko čia dabar vis tie minėjimai, mini ir mini tą Vytautą". Šiek tiek atsileido tik po to, kai Lina pasiteiravo "o kokia jūsų sveikata daba?r". Aišku, ji dar kažko gan juokingo pasakojo ir Linai teko rageli laikyti nuo ausies per 0.5 metro, kad nesigirdėtų mūsų juoko įkyraus.
Po visų telefoninių pokalbių buvo sutarta, kad Ž.Kalvarijoje koncertuos grupė iš Kauno. Bus dvi gitaros, du vokalai ir fleita. Aš dar neįsivaizdavau, iš kur ir kokią fleitą gausiu ir kaip čia ja reikės išmokt grot. Bet tai niekis, juk nežinojom ir to, ar Evka iš vis gros koncerte, nes jis sakė, kad gros tik tada, kai buvo euforijoj po MMMM.
Ta dieną (penktadienį) nusprendėm, kad į Kalvariją važiuosim pirmadienį, susitart dėl konkretaus laiko ir pan., o tarpininku tarp mūsų ir Evkos tapo QQ, nes anas buvo skautų toose miške ir šiaip neturi mailo. Pirmadienį Lina iš ryto darė skelbimus, nes nusprendėm, kad ŽK nebus printerio ir kompo. O spausdino ant liūtukų lapelių, nes neturėjo popieriaus. Koncerto pavadinimas buvo galvojamas šeštadienį vakare po važiavimo į Stakliškes ir Pažaislio koncerto. Vėlgi padėjo Gabrielė, kurios vienas iš variantų ir tapo tikruoju projekto pavadinimu - "Atsakau: Niekada". Dar buvo siūlomi pavadinimai: "Aukso veršis", "Ir niekada". Citata iš laiško:
tai dar turim "Akustinės muzikos vakaras"
ir kokį nors "Gyvasis niekada"
arba "Atsakau: gyvenu"
arba "Atsakau: gyva"
..
AA, nuo Mačernio Minėjimo Maironio Muziejuje. Visko kaltininkė iš tikro buvo Gabrielė, kuri man pranešė, kad bus toks minėjimas. Man aišku širdis neleistų neinformuoti Evkos apie Mačernį, todėl paskambinau jam ir savo draugams. Mačernio minėjimas buvo gan toosas, nes mes pradžioj, nervindami bobutę_žiežulą, nusiuntėm raštelį organizatoriams, kad "mūsų tarpe yra vaikinas, kuriantis dainas pagal Mačernio eilėraščius. Ar neatsirastų jūsų programoje vietos keletui dainų?". Evka aišku mėgsta koncertuoti, ir jis pirmą syki mūsų koncertų ture tapo žvaigžde. Organizatoriai jam davė knygą su parašais, o Lina, supratus, kad tai jau karjeros pradžia, nusprendė pralaužti ledus kitiems koncertams ir pasirodymams.
Nuo tada ji tapo vadybininke. Kadangi aš irgi norėjau dainuoti, vadybininke būti man jau neteko. Kitas koncertas buvo numatytas Šarnelėje. Lina skambino į Ž. Kalvarijos vaistinę, norėdama sužinoti bibliotekininkės (Mačernio fanės) telefoną, bet prisiskambino į cukrainę. Ten irgi žinojo Garbenčienės telefoną. Garbenčienė vėliau tapo pagrindine mūsų rėmėja ir palaikymo komanda Ž.Kalvarijoje. Lina dar bandė kalbėti su Mačernio seserim, bet ta nebuvo itin supratinga ir sake "tas Vytautukas tai toks keistas buvo, ne kaip mes, tokie paprasti žmonies. Ko čia dabar vis tie minėjimai, mini ir mini tą Vytautą". Šiek tiek atsileido tik po to, kai Lina pasiteiravo "o kokia jūsų sveikata daba?r". Aišku, ji dar kažko gan juokingo pasakojo ir Linai teko rageli laikyti nuo ausies per 0.5 metro, kad nesigirdėtų mūsų juoko įkyraus.
Po visų telefoninių pokalbių buvo sutarta, kad Ž.Kalvarijoje koncertuos grupė iš Kauno. Bus dvi gitaros, du vokalai ir fleita. Aš dar neįsivaizdavau, iš kur ir kokią fleitą gausiu ir kaip čia ja reikės išmokt grot. Bet tai niekis, juk nežinojom ir to, ar Evka iš vis gros koncerte, nes jis sakė, kad gros tik tada, kai buvo euforijoj po MMMM.
Ta dieną (penktadienį) nusprendėm, kad į Kalvariją važiuosim pirmadienį, susitart dėl konkretaus laiko ir pan., o tarpininku tarp mūsų ir Evkos tapo QQ, nes anas buvo skautų toose miške ir šiaip neturi mailo. Pirmadienį Lina iš ryto darė skelbimus, nes nusprendėm, kad ŽK nebus printerio ir kompo. O spausdino ant liūtukų lapelių, nes neturėjo popieriaus. Koncerto pavadinimas buvo galvojamas šeštadienį vakare po važiavimo į Stakliškes ir Pažaislio koncerto. Vėlgi padėjo Gabrielė, kurios vienas iš variantų ir tapo tikruoju projekto pavadinimu - "Atsakau: Niekada". Dar buvo siūlomi pavadinimai: "Aukso veršis", "Ir niekada". Citata iš laiško:
tai dar turim "Akustinės muzikos vakaras"
ir kokį nors "Gyvasis niekada"
arba "Atsakau: gyvenu"
arba "Atsakau: gyva"
..
