Bio
Der Lieben yra nuostabūs. Ir tik perskaitę jų biografiją tai suprasit.
Ši grupė susikūrė 2005-ųjų balandį ir iškart išpopuliarėjo visoje Šilutės plento 18-o namo trečioje laiptinėje. Susikurti juos paskatino neįtikėtinai įkvepiantis vokiečių reperis Klinsmann, kurio albumas "Gert Moller" tuo metu "Maximoje" kainavo 0,99lt. Grupės nariai nusrendė ignoruoti tą faktą, kad nė vienas iš jų nė žodio nesupranta vokiškai ir įrašyti šį bei tą savo, o ar jiem pavyko, spręsti tiktai jums...
Grupės saksofonistas ir pusės tekstų autorius Bartas grupės susikūrimo metu mokėsi Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje ir labai nemėgo trigonometrijos. Dažniausiai jis gerdavo (ir geria) pieno gėrimą "MIAU" ir tai labai atsispindi jo kūryboje. Bartas yra unikalus žmogus, savo muzika ir tekstais bandantis priversti pasaulį atkreipti dėmesį į problemas jo gimtojoje Nidoje ir jo širdžiai artimoje Albanijoje. Jis - be galo emocionalus ir prieraišus žmogus, dažnai pririšantis save prie radiatoriaus ir labai emocionaliai stūgiantis Vokiškus keiksmažodžius, tokius kaip "Šrioder". Šiuo metu studijuoja Vilniuje, pats nelabai supranta ką, bet tiksliai žino, jog VGTU. Karts nuo karto pakirkinantis kokią mergikę ar pasiautėjantis kokiam tai naktiniame klube. Draugai apie Bartą sako, kad jis be galo emocionalus, prieraišus ir bandantis priversti pasaulį atkreipti dėmesį į problemas jo gimtojoje Nidoje ir jo širdžiai artimoje Albanijoje. Savo mamai jis visda išliks toks, koks išvydo šį pasaulį - nuogas, apšepęs, be galo emocionalus ir prieraišus Bartutis. Kai jis rašo tekstus, žodžiai iš jo lūpų prasiveržia lyg nesustabdomas lavos pliūpsnis iš Vezuvijaus ugnikalnio. Juos palydi skambus ir visam gyvenimui įsimenantis juokas, kurio įrašą gerai pasiknisę atkakliausi gali rasti ir viename iš šiame puslapyje publikuotų Der Lieben dainų. Nenorime atimti ieškojimo kančių ir atradimo džiaugsmo, taip kad tikrai nesakysime kurioje.
Vokalistas ir likusių tekstų autorius Rokas gimė Klaipėdoje. Jam priklauso dideli nuopelnai kuriant grupę, kadangi kažkada seniai seniai jis lengvai prikalęs alaus ekspromtu suvarė nepamirštamą vokiška baladę pats sau akomponuodamas gitara, dėl kurios ir kilo mintis įrašyti debiutinį singlą "Schinken und die wasser". Kaip sako grupės saksofonistas Bartas, Rokas gali maukti bet kada, bet kur ir bet ką, svarbu kad tai tik turėtų daug laipsnių ir nekainuotų daugiau nei 1,46 Lt., nes kitaip jo neveža. Rokas labai dažnai mėgsta ką negero pridirbti kitiems ir visą tai palydėti piktdžiugiška šypsena. Taip pat jis yra žinomas ir kaip didelis aktyvistas tiek įvairiuose renginiuose ar teatre, tiek ir kieme (ant medžio prikalto krepšinio aikštelėje). Mokykloje buvo laikomas mažuoju genijumi, nes turėjo intelektą įvertintą net 124 balais! Nuolatos šalia turintis kokia panikę bei alaus bonkę, nelabai pripažįstantis naujoves (dėl ko kyla nesutarimai su kitais grupės nariais), niekada neprarandantis geros nuotaikos bei visada kuom nors išsiskiriantis iš kitų, taip apie Roką kalba jį pažįstantys asmenys. Mėgstamiausi jo pomėgiai yra maukti alkoholį, dulkintis miške, kriokti per balkonus bei pyzdavoti Ligitą Kernagį.
Audrius Rutkus gimė skurde ir nepritekliuje, todėl didžiausia jo gyvenimo svajonė kaip pigiame amerikietiškame filme su nuvalkiotu scenarijumi buvo išgarsėti ir tapti žvaigžde tam, kad galėtų ištraukti iš skurdo savo vienišą vandenlige sergančią sesę. Į mokyklą nėjo, nes tėvai neturėjo pinigų, bet mokėsi namuose. Audriaus mama - buvusi pedagogė, o tėvas - nusipelenęs TSRS sporto meistras, pardavinėjantis savo medalius Gariūnų turguje po 50 ct kartu su įvairiais medalikėliais, sovietine atributika ir senomis Elvio Preslio plokštelėmis. Paaugęs Audrius autostopu emigravo į Gelzenkircheną, kuris tada jam atrodė kaip galimybių kupinas miestas. Ten jis vieną gražią dieną Gelzenkircheno rotušėje iškoliojo Gerdhghardgkghtą Šrioderį, koneveikdamas jį dėl nežmoniškai didelio pelno mokesčio ir šaukdamas neaiškius šūksnius "Fuhrer bist ein zwei polizei gerbhurdt!", kurie ateityje padėjo pagrindą Der Lieben dainai "The Way" ir dar ne kartą nuskambėjo Audriaus ir taip jau supistam gyvenime. Po šio įvykio Audrius buvo deportuotas atgal į savo gimtąjį Rupumpyškėnų kaimą, kur jo niekas nelaukė, nes abudu kaimelio gyventojai per tą laiką spėjo numirti. Audrius tai sužinojęs patyrė labai stiprų dvasinį šoką, po kurio nusiskuto galvą ir išėjo į kalnus. Na kokius ten kalnus, kalvas, čia juk Lietuva. Priėjęs Juozapinės kalvą Audrius nusiėmė akinius, pasikasė subinę ir grįžo atgal. Taip jam besimalant be jokios prasmės ar tikslo po Lietuvą 67-ajame autostrados Vilnius - Klaipėda kilometre pamatė tuomet dar jauni, bet gyvenimo skausmų irgi spėję paragauti Bartas ir Rokas. Jie pravažiavo pro šalį autobusu.
Audrius - Der Lieben siela. Niekas nežino kur jis dabar, ką jis dabar veikia, ar dar nešioja dryžuotus marškinėlius ir juodą kepurę, bet mes žinom, kad jis gyvas... Mes tai tiesiog jaučiam...
Tikimės, kad Der Lieben įstrigs į jūsų atmintį ir playlist'us. Gero savaitgalio!
Ši grupė susikūrė 2005-ųjų balandį ir iškart išpopuliarėjo visoje Šilutės plento 18-o namo trečioje laiptinėje. Susikurti juos paskatino neįtikėtinai įkvepiantis vokiečių reperis Klinsmann, kurio albumas "Gert Moller" tuo metu "Maximoje" kainavo 0,99lt. Grupės nariai nusrendė ignoruoti tą faktą, kad nė vienas iš jų nė žodio nesupranta vokiškai ir įrašyti šį bei tą savo, o ar jiem pavyko, spręsti tiktai jums...
Grupės saksofonistas ir pusės tekstų autorius Bartas grupės susikūrimo metu mokėsi Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje ir labai nemėgo trigonometrijos. Dažniausiai jis gerdavo (ir geria) pieno gėrimą "MIAU" ir tai labai atsispindi jo kūryboje. Bartas yra unikalus žmogus, savo muzika ir tekstais bandantis priversti pasaulį atkreipti dėmesį į problemas jo gimtojoje Nidoje ir jo širdžiai artimoje Albanijoje. Jis - be galo emocionalus ir prieraišus žmogus, dažnai pririšantis save prie radiatoriaus ir labai emocionaliai stūgiantis Vokiškus keiksmažodžius, tokius kaip "Šrioder". Šiuo metu studijuoja Vilniuje, pats nelabai supranta ką, bet tiksliai žino, jog VGTU. Karts nuo karto pakirkinantis kokią mergikę ar pasiautėjantis kokiam tai naktiniame klube. Draugai apie Bartą sako, kad jis be galo emocionalus, prieraišus ir bandantis priversti pasaulį atkreipti dėmesį į problemas jo gimtojoje Nidoje ir jo širdžiai artimoje Albanijoje. Savo mamai jis visda išliks toks, koks išvydo šį pasaulį - nuogas, apšepęs, be galo emocionalus ir prieraišus Bartutis. Kai jis rašo tekstus, žodžiai iš jo lūpų prasiveržia lyg nesustabdomas lavos pliūpsnis iš Vezuvijaus ugnikalnio. Juos palydi skambus ir visam gyvenimui įsimenantis juokas, kurio įrašą gerai pasiknisę atkakliausi gali rasti ir viename iš šiame puslapyje publikuotų Der Lieben dainų. Nenorime atimti ieškojimo kančių ir atradimo džiaugsmo, taip kad tikrai nesakysime kurioje.
Vokalistas ir likusių tekstų autorius Rokas gimė Klaipėdoje. Jam priklauso dideli nuopelnai kuriant grupę, kadangi kažkada seniai seniai jis lengvai prikalęs alaus ekspromtu suvarė nepamirštamą vokiška baladę pats sau akomponuodamas gitara, dėl kurios ir kilo mintis įrašyti debiutinį singlą "Schinken und die wasser". Kaip sako grupės saksofonistas Bartas, Rokas gali maukti bet kada, bet kur ir bet ką, svarbu kad tai tik turėtų daug laipsnių ir nekainuotų daugiau nei 1,46 Lt., nes kitaip jo neveža. Rokas labai dažnai mėgsta ką negero pridirbti kitiems ir visą tai palydėti piktdžiugiška šypsena. Taip pat jis yra žinomas ir kaip didelis aktyvistas tiek įvairiuose renginiuose ar teatre, tiek ir kieme (ant medžio prikalto krepšinio aikštelėje). Mokykloje buvo laikomas mažuoju genijumi, nes turėjo intelektą įvertintą net 124 balais! Nuolatos šalia turintis kokia panikę bei alaus bonkę, nelabai pripažįstantis naujoves (dėl ko kyla nesutarimai su kitais grupės nariais), niekada neprarandantis geros nuotaikos bei visada kuom nors išsiskiriantis iš kitų, taip apie Roką kalba jį pažįstantys asmenys. Mėgstamiausi jo pomėgiai yra maukti alkoholį, dulkintis miške, kriokti per balkonus bei pyzdavoti Ligitą Kernagį.
Audrius Rutkus gimė skurde ir nepritekliuje, todėl didžiausia jo gyvenimo svajonė kaip pigiame amerikietiškame filme su nuvalkiotu scenarijumi buvo išgarsėti ir tapti žvaigžde tam, kad galėtų ištraukti iš skurdo savo vienišą vandenlige sergančią sesę. Į mokyklą nėjo, nes tėvai neturėjo pinigų, bet mokėsi namuose. Audriaus mama - buvusi pedagogė, o tėvas - nusipelenęs TSRS sporto meistras, pardavinėjantis savo medalius Gariūnų turguje po 50 ct kartu su įvairiais medalikėliais, sovietine atributika ir senomis Elvio Preslio plokštelėmis. Paaugęs Audrius autostopu emigravo į Gelzenkircheną, kuris tada jam atrodė kaip galimybių kupinas miestas. Ten jis vieną gražią dieną Gelzenkircheno rotušėje iškoliojo Gerdhghardgkghtą Šrioderį, koneveikdamas jį dėl nežmoniškai didelio pelno mokesčio ir šaukdamas neaiškius šūksnius "Fuhrer bist ein zwei polizei gerbhurdt!", kurie ateityje padėjo pagrindą Der Lieben dainai "The Way" ir dar ne kartą nuskambėjo Audriaus ir taip jau supistam gyvenime. Po šio įvykio Audrius buvo deportuotas atgal į savo gimtąjį Rupumpyškėnų kaimą, kur jo niekas nelaukė, nes abudu kaimelio gyventojai per tą laiką spėjo numirti. Audrius tai sužinojęs patyrė labai stiprų dvasinį šoką, po kurio nusiskuto galvą ir išėjo į kalnus. Na kokius ten kalnus, kalvas, čia juk Lietuva. Priėjęs Juozapinės kalvą Audrius nusiėmė akinius, pasikasė subinę ir grįžo atgal. Taip jam besimalant be jokios prasmės ar tikslo po Lietuvą 67-ajame autostrados Vilnius - Klaipėda kilometre pamatė tuomet dar jauni, bet gyvenimo skausmų irgi spėję paragauti Bartas ir Rokas. Jie pravažiavo pro šalį autobusu.
Audrius - Der Lieben siela. Niekas nežino kur jis dabar, ką jis dabar veikia, ar dar nešioja dryžuotus marškinėlius ir juodą kepurę, bet mes žinom, kad jis gyvas... Mes tai tiesiog jaučiam...
Tikimės, kad Der Lieben įstrigs į jūsų atmintį ir playlist'us. Gero savaitgalio!
